Maesta pagrindinis protorenesanso dailininko Dučo kūrinys Sienos katedros didžiojo altoriaus dvipusė tapyba atlikta apie

„Maesta“ – pagrindinis protorenesanso dailininko Dučo kūrinys – Sienos katedros didžiojo altoriaus dvipusė tapyba, atlikta apie 1308–1311 metus. Maestà iš italų kalbos verčiama kaip „švenčiausioji“ arba „didingiausioji“. Altorius turėjęs būti bent 5 m ilgio ir 5 m aukščio. Darbas atliktas tempera ir auksu ant medžio panelių.

Tapyba sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių: priekinės, kurioje vaizduojama Madona su kūdikiu, apsupta šventųjų bei Sienos miesto globėjų, ir galinės, kurioje vaizduojami Kristaus kančių istorijos epizodai. Be pagrindinių panelių, dar yra šoninės panelės, kurios vaizduoja scenas iš Kristaus ir Marijos gyvenimų.

Istorija

1308 m. spalio 9 d. dokumente yra aptartas „Maestos“ užsakymas. Jame Dučas pasižadėjo skirti pačias geriausias savo pastangas ir nuolat dirbti ties kūriniu, nepriimti kitų užsakymų, pakol tapyba nebus baigta, ir dirbti savo rankomis. Už kiekvieną darbo dieną Dučui turėjo būti sumokama 16 soldų ir tokia pat suma išskaičiuojama iš mėnesinės 10 lirų algos už dienas, kai Dučas nedirbs. Iš dokumento pobūdžio galima spėti, kad Dučas jau tuo metu kurį laiką dirbo ties kūriniu. Kitame dokumente (perrašytame XIX a. ir, tikima, datuotame apie 1308 ar 1309 m.) minimas susitarimas dėl priekinių panelių. Jame buvo numatyta, kad menininkas sukurs 34 istorijų fragmentus, nutapys angelų ir iš viso bus 38 istorijų fragmentai. Už kiekvieną nutapytą istorijos fragmentą buvo numatytas užmokestis − 2 su puse aukso florinų, 50 iš jų sumokant iš anksto. Sienos katedros meno komisija turėjo aprūpinti Dučą reikalingomis medžiagomis, dažais. 1308 m. gruodžio 20 d. dokumente minima, kad Sienos katedros meno komisija paskolino Dučui 50 florinų. Gali būti, kad susitarimo dokumente minimi 50 florinų yra ne kas kita, kaip tokiu būdu „grąžinama“ Dučo skola.

Dokumentuose niekur neminimi Dučo asistentai, tačiau mažai tikėtina, kad tokio užmojo kūrinį Dučas būtų sukūręs vienui vienas. Tyrimai rodo, kad prie tapybos buvo prisidėję kiti dailininkai, tačiau kokie − nežinoma. Spėjama, kad Dučui galėjo padėti , , Ambrogio Lorenzetti, Pietro Lorenzetti ir Simone Martini. „Maesta¨ buvo patalpinta ant Sienos katedros altoriaus 1311 m. birželio 9 d. ir pakeitė Guido da Siena kūrinį. XIV a. vidurio nežinomas Sienos kronininkas rašė, kad altoriaus atidengimo proga buvo uždarytos visos miesto parduotuvės. Vyskupas organizavo maldingą panelės pernešimo iš dailininko dirbtuvės į katedrą procesiją su daug dvasininkų ir miesto „tėvų¨, skambėjo visi Sienos varpai, panelę lydėjo visi miestiečiai. Dučas ant Mergelės Marijos sosto pasirašė: „Švč. Dievo Motina, saugok taiką Sienoje ir Dučo gyvenimą, nes jis nutapė Tau tai“.

Tapyba 1506 m. buvo perkelta ant katedros tabernakulio, vietoj buvo pastatytas naujas altorius su , kurį sukūrė (neišlikęs). 1711 metais buvo nuspręsta „Maestą¨ paskirstyti tarp dviejų altorių, todėl dalis fragmentų buvo pažeisti, o dalis parduota. Pati tapyba apgadinta. 1956 m. „Maesta“ buvo restauruota ir šiuo metu yra Sienos katedros muziejuje (it. Museo dell’Opera Metropolitana del Duomo). Keletas kūrinio fragmentų yra kituose muziejuose nei Sienos.

Bendras priekinės ir galinės kompozicijų vaizdas

„Maestos“ bendras vaizdas sukomponuotas tik fotomontažu kompiuteriu, nes dalis fragmentų pažeista ir 5 jų dingę, keletas yra kituose muziejuose nei Sienos. Vieningos nuomonės dėl kai kurių epizodų eiliškumo nėra.