Simonė Martinis it Simone Martini apie 1284 1344 XIV a italų protorenesanso dailininkas iš Sienos gotikinio stiliaus ats

Simonė Martinis (it. Simone Martini; apie 1284–1344) – XIV a. italų protorenesanso dailininkas iš Sienos, gotikinio stiliaus atstovas.

Simonės Martinio su Lipo Memio pagalba atlikta „Apreiškimas“ įvardijama garsiausiu Simonės kūriniu (1333 m., Uficių galerija)

Biografija

Manoma, kad Simonė Martinis gimė Sienoje 1280–1285 m. laikotarpyje. Apie jo jaunystės metus nežinoma nieko. Tik 1316 m. freska „Maesta“ Palazzo Pubblico rūmuose (to meto Sienos miesto vyriausybės rūmai) yra datuota ir jo paties pasirašyta. Manoma, kad tuo metu Simonė jau buvo žinomas dailininkas, kitaip nebūtų gavęs prestižinio užsakymo. Manoma, kad Simonė buvo Dučo mokinys. Dž. Vazaris po 200 metų parašytoje biografijoje tikina, kad Simonė buvo Džoto mokiniu, kurį lydėjo į Romą darbams Šv. Petro bazilikoje. Taip pat, Simonės kūryboje jaučiama prancūzų gotikinių darbų įtaka. Simonės Martinio ankstyvieji darbai yra ženkliai itakoti Dučo. Pavyzdžiui, „Maesta“ panaši į Dučo „Maestą“, buvusią tuo metu Sienos katedroje. Tačiau savo kūriniui, kurį taisė 1321 m., Simonė Martinis suteikė aiškiai gotikinės stilistikos bruožus, skirtingai nuo Dučo, kurio kūrinys pranašauja renesansą.

1317 m. Neapolyje Simonė Martinis sukūrė altorinę tapybą (pavadinimu „Šv. Liudvikas Tulūzietis karūnuoja brolį Robertą Anžuietį“) ir 1319 m. Pizoje nutapė poliptiką Santa Caterina bažnyčioje. 1320 m. jis dirbo Šv. Martyno iš Turo koplyčioje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikoje Asyžiuje. Po to, neaišku kada, nutapė bene pirmą pasaulietinės temos kūrinį Sienos istorijoje − freską, vaizduojančią respublikos generolą Guido Riccio da Fogliano. 1333 m. Simonė Martinis baigė ir pasirašė ant garsiausio savo darbo „Apreiškimas“ Sienos katedroje (šiuo metu Uficių galerijoje), kurį atliko kartu su brolėnu Lippo Memmi.

1339 m. dailininkas apsigyveno Avinjone prie popiežiaus aplinkos. Avinjone jis nutapė Petrarkai jo mylimosios Lauros portretą (darbas minimas dviejuose Petrarkos sonetuose, tačiau yra neišlikęs). Simonė Martinis mirė 1344 m. Avinjone. Jo darbų įtaka yra jaučiama vėlesnių prancūzų gotikinio stiliaus dailininkų kūryboje.

Darbų galerija

„Maesta“ (1315, Pallazo Pubblico, Siena)
„Madonos su kūdikiu ir šventaisiais“ poliptikas (1319, San Matteo muziejus, Piza)
„Šv. Liudvikas Tulūzietis karūnuoja brolį Robertą Anžuietį“ (1317, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
„Šventieji Ambrozijus, Mikalojus ir Augustinas“ (1320-25, Kembridžo universiteto muziejus, Kembridžas)
„Šv. Martyno sapnas“ (1322-26, San Francesco bažnyčia, Asyžius)
„Šv. Martyno palaidojimas“ (1322-26, San Francesco bažnyčia, Asyžius)
„Šv. Martynas prieš kardinolą“ (1322-26, San Francesco bažnyčia, Asyžius)
„Guido Riccio da Fogliano“ (apie 1328, Pallazo Pubblico, Siena)
„Apreiškimas“ (1333, Uficių galerija, Florencija)
„Vergilijana“ (miniatiūra, apie 1340 m. Biblioteca Ambrosiana, Milanas)

Nuorodos

Vikiteka: Simone Martini – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Encyclopaedia Britannica
treccani.it
Simone Martini Olga's Gallery tinklalapyje
Simone Martini WGA tinklalapyje
Simone Martini ir Lippo Memmi biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.