Loulano karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šiame straipsnyje aprašoma istorinė valstybė. Apie šios valstybės sostinę, istorinį miestą, žiūrėkite straipsnį Loulanas

Šanšano karalystė (kin. 鄯善, pinyin: Shànshàn), ankstyvuoju laikotarpiu dar vadinta Loulano karalyste (kin. 樓蘭, pinyin: Lóulán) – valstybė, egzistavusi II a. pr. m. e.-VII a. Tarimo baseino pietrytinėje dalyje. Jos svarbiausias miestas ir sostinė buvo Loulanas, tačiau nuo pirmųjų mūsų eros amžių ji valdė ir kitus svarbius prekybinius Šilko kelio miestus.

Kroraina Šanšanas
Kinijos vasalė (109 m. pr. m. e.-II a.)
← 176 m. pr. m. e. – 445 m.
Location of Karalystė (raudona) III a.
Sostinė	Loulanas, Čiemo (po 442 m.)
Valdymo forma	Monarchija
Era	Senovė
- Pirmasis paminėjimas	176 m. pr. m. e. m.
- Nukariauja Šiaurės Liang	445 m. m.

Pavadinimai

Kharošthi raštu rašytuose vietiniuose įrašuose karalystė vadinama Kroraina ar Kroraimna (pati sostinė Loulanas buvo vadinamas kitu vardu – Kuwani ar tiesiog Mahamta nagara – t. y. „didysis miestas“). Šių pavadinimų kilmė nėra aiški, bet gali būti kildinama iš šio regiono senųjų gyventojų tocharų kalbos. Senasis karalystės pavadinimas Loulan, minimas kinų šaltiniuose, matyt, yra vietinio pavadinimo pritaikymas kinų kalbai. Kinų duotas karalystei pavadinimas Šanšanas, pagal vieną teoriją, gali būti kildinamas iš regione tekančios Čerčeno upės. Gerokai vėliau po karalystės žlugimo teritorijoje kontrolę įgiję uigūrai bei kitos tiurkų tautos karalystę vadina Pičian (uig. پىچان = Piqan), o senąją sostinę – Kroraina.

Istorija

Loulano laikotarpis

Nors Loulano gyvenvietė buvo gyvenama bent nuo XIX a. pr. m. e., karalystės įkūrimo data nežinoma. Pirmasis jos paminėjimas yra 176 m. pr. m. e., kuomet siongnu valdovas parašė laišką Kinijos imperatoriui, pasakodamas, kad pavergė 26 valstybes, tarp kurių minima ir Loulano karalystė. Šiek tiek vėlesniuose kinų šaltiniuose karalystė minima tarp 36 vakarų valstybių.

Han dinastijos Kinijai šios valstybės turėjo strateginę reikšmę, kadangi per jas ėjo pagrindindinis kelias į Vakarų (įskaitant Vidurinę Aziją, Indiją ir Artimuosius Rytus) valstybes. 119 m. pr. m. e. nugalėjęs siongnu, Kinijos imperatorius užėmė strategiškai svarbų Hesi koridorių ir taip užtikrino geresnį susisiekimą su . Kadangi Loulanas, kaip ir Turfano įduboje buvusi , nebuvo palankiai nusiteikusios Kinijos ekspansijos klausimu, 109 m. pr. m. e. į jas įvesta Kinijos armija. Loulano valdovas turėjo siųsti vieną princą kaip įkaitą į Kinijos sostinę, taip pabrėžiant valstybės priklausomybę.

Karalystės padėtį sunkino ir tai, kad siongnu irgi neatsisakė savo interesų, todėl tarpais Loulano karalius turėdavo siųsti įkaitą ir pas juos, taip pripažindamas dvigubą vasalitetą. 92 m. pr. m. e. mirus karaliui, naujas Loulano valdovas vėl išsiuntė savo sūnus įkaitais. Šiam greitai mirus, į tėvynę iš Siongnu grįžo sūnus Angui (安歸), kuris sėdo į karalystės sostą. Kinijos imperatorius pareikalavo, kad jis atvyktų į sostinę, tačiau jis atsisakė. 77 m. pr. m. e. Kinijos siųstas pasiuntinys nužudė Angui ir į sostą pasodino jo jaunesnįjį brolį Veituči (kin. 尉屠耆, pinyin: Weituqi). Tais pačiais metais karalystės pavadinimas pakeistas į Šanšaną.

Šanšano laikotarpis

Vėlesnieji Šanšano valdovai buvo lojalūs Kinijai, o ši laikė čia savo armijas ir stiprino karalystę. Taip prasidėjo jos aukso amžius. Ilgainiui Šanšanas valdė kadaise nepriklausomus miestus-valstybes, tokius kaip , Čiemo, Nija, įgydamas kontrolę didelėje Pietinio Šilko kelio atkarpoje. Kinų vietininkas nuolat reziduodavo Išiune (伊循 Yixun, vieta neidentifikuota). Skirtingai nei kitos Tarimo baseino karalystės, Šanšanas nebuvo priskiriamas Vakarų teritorijų protektoratui, o buvo administruojamas kaip atskira valda, vasalas.

Po II a., silpnėjant Kinijos politinei įtakai regione, Šanšanas tapo beveik nepriklausomas nuo Kinijos, nors ši protarpiais sugebėdavo atkurti kontrolę karalystėje. Tuo metu sumažėja kiniškų šaltinių apie valstybę, tačiau atsiranda pirmieji vietiniai įrašai. Jie daryti Prakritais (Gandharos atmaina) ir kharošthi rašmenimis. Tai liudija, kad Šanšanas patyrė labai stiprią kultūrinę įtaką nebe iš Kinijos, bet iš Indijos, kurios kultūra plūdo Šilko keliu. Su šia kultūrine įtaka atėjo ir budizmas. Įrašuose minimi Šanšano karai su kaimynu Jutianu, kalnų genčių invazijos ir kiti įvykiai.

Nuo IV a. karalystė patyrė daug kataklizmų, kuriuos lėmė klajoklių genčių kraustymaisi visoje Azijoje. Kontrolę joje siekė susigrąžinti Kinijos imperijos paveldėtojos, barbariškos valstybės: IV–V a. Šanšanas mokėjo duoklę Ankstyvajai Liang, Ankstyvajai Čin, . 442 m. Šiaurės Liang nusiaubė Šanšano sostinę Loulaną, ir valdovas kartu su daugiau nei 4000 kilmingų šeimų persikėlė į Čiemo, kurį padarė naująja sostine.

445 m. Šanšanas prijungtas prie Šiaurės Liang ir galutinai prarado nepriklausomybę. Tačiau dėl nuolatinių karų ir gamtos kataklizmų regionas prarado savo klestėjimą ir strateginę reikšmę. Jį veikė dykumėjimo procesai. Loulanas galutinai apleistas VII a., kuomet pakrypo Tarimo upės vaga, iki tol drėkinusi miestą. Vėliau ištuštėjo kiti buvusios karalystės miestai – Čiemo, Miranas, Nija. 630 m. buvusios karalystės gyventojų likučiai persikėlė į Kumulo įdubą. 644 m. pro kraštą keliavęs kinų vienuolis paminėjo, kad Čiemo bestovi tik tuščia tvirtovė.

Valdymas

Šanšane austo šilko audinio fragmentas

Valstybė buvo monarchija, kurios viršūnėje stovėjo karalius (Maharaya). Karalienėmis tapdavo dažniausiai gretimų karalysčių princesės. Yra fiksuojamos vedybos su Hotano princese, su Kinijos rūmų dama. Valstybės reikalus tvarkė aukščiausio rango pareigūnas tituluojamas kitsaitsa, o žemiau jo buvo kala, kurio pareigybes užimdavo karališko kraujo princas (maharayaputra). Šaltiniuose dar minimi ogu, gusura, cuvalayinair kitos pareigybės.

Provincijas sudarė didžiausios karalystės oazės, kuriose buvo išskiriamas miestas (nagara) ir kaimai (avana). Šių administracinių vienetų gyventojai dar buvo skirstomi į smulkesnius vienetus: sada (100 šeimų), pradesam ir pan. Provincijose valdė vietininkai čiojibo, kuriems irgi padėjo visa armija valdininkų. Vienas svarbiausių tarp jų buvo sothamga, atsakingas už mokesčių rinkimą. Mokesčiai dažniausiai buvo mokami daiktais: tarp jų minimi grūdai, vynas, kupranugariai, avys, sviestas, liucerna, kilimai, iš viso apie 20 rūšių. Grūdai ir vynas laikyti svarbiausiu mokesčiu, ir kiekviename mieste egzistavo sandėliai jų laikymui. Kupranugariai naudoti paštui, susisiekimui, mokesčių gabenimui.

Kultūra

Įrašas kharošti raštu

Karalystės gyventojai kalbėjo viena iš tocharų kalbos atmainų (hipotetine Tocharų C kalba, dar vadinama Krorainos kalba), kurios duomenų beveik nėra. Visi šios karalystės gyventojų įrašai buvo daromi iš Indijos atėjusiais prakritais (kurie buvo laikomi mokslo ir intelektualų kalba), dėl ilgametės Kinijos kultūrinės įtakos taip pat greičiausiai naudota kinų kalba. Daugiausia duomenų apie karalystės gyvenimą aptinkama iš jos didžiausio suklestėjimo laikotarpio III a.

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių karalystėje plito budizmas iš Kušanų imperijos. Karalystės nuosmukio laikais 400 m. čia lankęsis kinų vienuolis mini, jog čia gyvena 4000 vienuolių. Kiekvienoje oazėje buvo bent po vieną budistų vienuoliją (sanga), kurios buvo pavaldžios sostinės vienuolijai.

Karalystės miestuose iškasama daug budizmo meno pavyzdžių: stūpos, skulptūros, paveikslai. Meno stilius buvo stipriai paveiktas tiek Irano, tiek Kinijos, tiek Indijos, tiek senovės Romos tradicijų. Tarp budizmo statulų rastos ir Atėnės, Heraklio statulos rodo aktyvius karalystės prekybinius ryšius, siekusius net iki Senovės Romos.

Karalystėje klestėjo ne tik religinis menas. Didžiulių aukštumų pasiekė tekstilė: Šanšano gyventojai audė puikius kilimus bei audinius iš vilnos bei šilko.

Žinomų karalių sąrašas

Rytų Turkestano istorija
Džungarija | Tarimas | Turfanas
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Siongnu	Han dinastija (Vakarų teritorijos)
Žoužanai Gaoče	Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas)
Karlukų kaganatas
Uigūrai	Tibeto imperija
Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas		Karachodža
Mongolų imperija
Čagatajaus ulusas
	Mogulistanas
Džungarų chanatas
Čingų dinastija
		Kinija
KLR (Sindziangas)

Vardas	Kiniškas užrašymas	Valdymo trukmė	Valdymo pradžia
Loulano karalius			?
Loulano karalius			92 m. pr. m. e.
Angui	安归	(15)	92 m. pr. m. e.
Weituqi	尉屠耆		77 m. pr. m. e.
An	安	(41)	33 m.
Guang	广	(38)	74 m.
Youhuan	尤还	(12)	112-124
Tomgraka	童格罗迦	(36)	200
Tajaka	陀阇迦	(8)	236
Pepiya	贝地耶	(8)	244
Amgvaka	安归迦	(37)	252
Mahiri	马希利	(29)	290
Vasmana	伏色摩那	(12)	319
Yuanmeng	元孟	(5)	331
Weili	尉梨阇	(23)	336
Xiumito	休密驮	(27)	359
	胡员叱	(36)	386
Bilong	比龙	(23)	422
Zhenda	真达	(3)	445
	韩牧	(45)	448
	第二息	(26)	492
	安末深盘	(18)	524
Shanmi	鄯米(鄯朱那)	(1)	542

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.