Liubliana miestas vidurio Slovėnijoje prie Liublianicos upės šalies sostinė Miestas yra svarbiame rytų ir vakarų prekybo

Liubliana – miestas vidurio Slovėnijoje, prie Liublianicos upės; šalies sostinė. Miestas yra svarbiame rytų ir vakarų prekybos kelyje; netoliese yra Triesto miestas. Tai svarbus tarpinis punktas tarp vidurio Europos ir Adrijos jūros.

Liubliana slovėn. Ljubljana

Liublianos panorama

Liubliana 46°3′5″ š. pl. 14°30′20″ r. ilg. / 46.05139°š. pl. 14.50556°r. ilg. / 46.05139; 14.50556 (Liubliana)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Slovėnija
Savivaldybė

Įkūrimo data	1144 m.
Meras	Zoran Janković

Gyventojų (2020)	295 504
Plotas	275,0 km²
Tankumas (2020)	1 075 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Liubliana

Kirčiavimas	Liublianà

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1643

Liublianos universitetas įkurtas 1595 m. Senamiestyje yra XII a. pilis, pastatyta ant mažos miškingos kalvelės šalia stataus upės slėnio. 1895 m. miestą ištiko žemės drebėjimas, tačiau pilis beveik nenukentėjo, o didžioji dalis miesto patyrė didesnių nuostolių, todėl daugelis senesnių Liublianos pastatų yra tik 100 metų amžiaus. Per Liublianicos upę yra virtinė tiltų, iš kurių žymiausi yra Trys tiltai, esantys greta Prešereno aikštės.

Dėl gausios XX a. pirmosios pusės architektūros sukurtos žymaus slovėnų architekto , 2021 m. Liubliana buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas.

Liubliana – Slovėnijos pramonės centras. Gaminamas porcelianas, popierius, baldai, muilas, chemikalai, odos dirbiniai.

Gerai išvystytas turizmas – mieste yra gražių panoramų, istorijos ir architektūros paminklų.

Sportas

Futbolas

Miestai partneriai

Liublianos miestai partneriai:

Ankara, Turkija (nuo 2015) Atėnai, Graikija (nuo 2000) Baku, Azerbaidžanas (nuo 2013) Belgradas, Serbija (nuo 2010) Bratislava, Slovakija (nuo 1967) Briuselis, Belgija (nuo 2004) Chemnicas, Germany (nuo 1966) Čengdu, Kinija (nuo 1981)	Klivlandas, JAV Lėverkuzenas, Vokietija (nuo 1979) Fudžeira, Jungtiniai Arabų Emyratai (nuo 2014) Gracas, Austrija (nuo 2001) Maskva, Rusija (nuo 2000) Notingamas, Jungtinė Karalystė (nuo 1963) Parma, Italija (nuo 1964) , Italija (nuo 1964)	, Kroatija (nuo 1982) Rijeka, Kroatija (nuo 1979) Sarajevo, Bosnia ir Hercegovina (nuo 2002) Skopjė, Šiaurės Makedonija (nuo 2007) Susas, Tunisas (nuo 1969) Tbilisis, Sakartvelas (nuo 1977) Vysbadenas, Germany (nuo 1977) Zagrebas, Kroatija (nuo 2001)

Galerija

Katedra
Prešereno aikštė
Liublianikos upė
Rotušė
Filharmonijos pastatas
Nacionalinė galerija
Operos ir baleto teatras
Drakonas ant tilto

Nuorodos

Oficiali svetainė
Liublianos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-10-01 iš Wayback Machine projekto.
Liublianos gidas

Išnašos

„Ljubljana, Ljubljana“. Place Names. Statistical Office of the Republic of Slovenia. Suarchyvuotas originalas 2020-12-16. Nuoroda tikrinta 28 August 2020.
The works of Jože Plečnik in Ljubljana – Human Centred Urban Design UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
„Ljubljana's twin cities“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City). Suarchyvuotas originalas 11 birželio 2016. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2021.

[SURS-LJ-LJ-1] „Ljubljana, Ljubljana“. Place Names. Statistical Office of the Republic of Slovenia. Suarchyvuotas originalas 2020-12-16. Nuoroda tikrinta 28 August 2020.

[2] The works of Jože Plečnik in Ljubljana – Human Centred Urban Design UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.

[Ljubljana_twinnings-3] „Ljubljana's twin cities“. Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City). Suarchyvuotas originalas 11 birželio 2016. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2021.