Lietuvos sporto muziejus

54°53′45″š. pl. 23°53′01″r. ilg. / 54.8959°š. pl. 23.8836°r. ilg. / 54.8959; 23.8836

Lietuvos Respublikos įstaiga ar institucija
Pavadinimas	Lietuvos sporto muziejus
Pavaldi	KKSD
Įkurta	1984
Vadovas
Adresas	Muziejaus g. 7, 9, Kaunas

Buveinė

Lietuvos sporto muziejus – Lietuvos muziejus, mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7, 9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių ir sporto vertybes.

Istorija

Valdo Adamkaus įrašas svečių knygoje, 1991 m.

Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus – Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos – rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.

1988 m. gruodžį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį.

Muziejui Kaune ir Vilniuje nesėkmingai ieškota patalpų. Tam Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9). 1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis. Muziejaus steigimo iniciatoriai: , , Pranas Majauskas, , , .

Ekspozicija

Įrengta požeminė patalpa ekspozicijoms

Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi dviejuose pastatuose, kurių patalpų negailėjo laiko ir lėšų savanoriai entuziastai. Užima apie 210 m² plotą, numatoma plėstis. Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė , krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.

Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, ir kt.

Lietuvos cirko ekspozicija

Cirko ekspozicijos pastatas

Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta ir išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, , parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912–1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.

Dovanotos kolekcijos

Žydrūno Savicko dovanotas įrankis (betoninis svarmuo) muziejaus kiemelyje

Čempionų ietys ir kita atributika

Paminėtinos kai kurios asmeninės dovanotos kolekcijos:

• Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
• Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo medalių kolekcija (100 vnt.);
• Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
• Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio (1914–2000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
• Pirmojo Lietuvos rinktinės trenerio pedagogo (1909–1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
• Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės (1934–2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
• Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
• Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (1921–2008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936–2000 m.);
• Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
• Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.

Olimpinė tema

Čempionų taurės

Vaikiško trikrepšio stovas

Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:

• 1924 m. vasaros olimpinės žaidynių Paryžiuje dalyvis futbolininkas Stasys Janušauskas (1902–1996) muziejui padovanojo olimpiados dalyvio diplomą, kuris yra vienas seniausių olimpinių muziejaus eksponatų, bylojantis apie pirmą Lietuvos dalyvavimą olimpiadose;
• Futbolininko Edvardo Mikučiausko (1901–1986) artimieji padovanojo Paryžiaus olimpinio stadiono fotonuotraukų. Vienoje jų Lietuvos olimpinės delegacijos nariai įsiamžinę garsiajame Eifelio bokšte;
• Dviratininko Juozo Vilpišausko (1898–1987) giminės muziejui perdavė Lietuvos pirmenybėse jo iškovotus medalius, taip pat ir Paryžiaus olimpiados atminimo medalį;
• 1993 m. olimpietė Genovaitė Ramoškienė perdavė muziejui iš Šveicarijos parvežtą Lietuvos sporto pradininko Stepono Garbačiausko (1900–1983) sporto archyvą. S.Garbačiauskas – vienas Lietuvos olimpinės delegacijos vadovų 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje, užmezgęs ryšius su šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėju Pjeru de Kubertenu;
• 1928 m. vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame Lietuvos komandos gydytojo A.Jurgelionio giminės muziejui perdavė jo asmeninius daiktus, fotonuotraukas, tarp jų: Sorbonos universiteto studijų knygelė, 1932 m. vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele dailės ir meno dienų vertinimo komisijos nario diplomas;
• Amsterdamo olimpiados dalyvis lengvaatletis Viktoras Ražaitis (1907–1991) muziejui padovanojo savo dalyvio kortelę, programą, prizus ir medalius, iškovotus Belgijos ir Lietuvos čempionatuose;
• Dviratininko Vlado Jankausko (1902–1943) giminės muziejui perdavė Amsterdamo olimpiados žetoną, įvairiose varžybose jo iškovotus medalius;
• 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių Melburne dalyvis Stanislovas Stonkus padovanojo olimpiados diplomą;
• Olimpiados sidabro medalio laimėtojo Antano Mikėno (1924–1994) giminės padovanojo Napoleono Petrulio sukurtą olimpiečio biustą;
• 1960 m. Romos, 1964 m. Tokijo ir 1968 m. Meksiko vasaros olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna perdavė įvairiose varžybose iškovotus diplomus, medalius;
• Miuncheno 1972 m. olimpinis čempionas irkluotojas Vladas Česiūnas padovanojo irklą, kuriuo irklavo olimpiadoje, olimpiados atminimo medalį;
• Monrealio 1976 m. olimpinių žaidynių prizininkės irkluotojos Eleonoros Kaminskaitės (1951–1985) giminės perdavė jos olimpinę uniformą, medalius ir diplomus, iškovotus ir daugelyje kitų varžybų;
• Barselonos 1992 m. olimpinių žaidynių čempionas disko metikas Romas Ubartas perdavė olimpiados dalyvio diplomą, nuotraukas;
• Muziejus turi Virgilijaus Aleknos „auksinį“ diską, mėtytą 2000 m. Sinėjaus olimpiadoje;
• Ekspoziciją puošia ir LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės dovanoti 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių aprangos komplektai (31 vnt.). Čia yra trys buvusio lengvaatlečio V. Adamkaus iškovoti medaliai 1948 m. , kurioje varžėsi 27 šalių atletai. V. Adamkus muziejui padovanojo ir bilietą į 1939 m. Europos krepšinio čempionatą.

Kultūrinė veikla

Stende – Lietuvos olimpinė futbolo rinktinė, 1924 m.

Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:

• rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti ;
• vyksta sporto veteranų susirinkimai;
• organizuojamos mokslinės konferencijos;
• vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
• aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai ;
• organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ .

2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte .

Vadovai

•  – 1991–2006 m. vedėjas
• Pranas Majauskas – 2006-2020 m. direktorius
•  – nuo 2020 m. direktorė

Taip pat skaitykite

• Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga
• 1938 m. Lietuvos tautinė olimpiada

Šaltiniai

1. Lietuvos sporto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 330 psl.
2. Padovanoti olimpiniai eksponatai
3. Iškilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20-mečio paminėjimas
4. sporto muziejaus 20-metis
5. [https://web.archive.org/web/20111024073741/http://www.lmssc.smm.lt/archyvas/pranesimai.php?nauj=551 Archyvuota kopija 2011-10-24 iš Wayback Machine projekto. Pristatytas naujas krepšinio variantas – trikrepšis
6. Renginys „Kauno naktys“
7. LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas 2012-05-23 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Lietuvos sporto muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos sporto muziejus Lietuvos muziejų portale
• Lietuvos sporto muziejus
• Lietuvos sporto muziejus vaizdo medžiagoje
• Sporto muziejaus kūrimosi istorija
• Apie sporto muziejaus eksponatus 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno apskrities viršininko administracijos trofėjai – į Lietuvos sporto muziejų (2010 m.)
• Sporto istorijos muziejus Kauno sporto halėje
• Teminė paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938“