Lesoto Karalystė

Lesoto Karalystė ses. Naha ea Lesotho angl. Kingdom of Lesotho
Vėliava Herbas
Himnas: „Lesotas, mūsų tėvų žemė“
Lesotas žemėlapyje
Valstybinė kalba	sesoto, anglų
Sostinė	Maseru
Didžiausias miestas	Maseru
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras pirmininkas  • -	Letsie III -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	30 355 km^2 (136) 0 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	2 185 159 (145) 66,62 žm./km^2 (99)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 5,19 mlrd. $ (152) 2 600 $ (134)
Valiuta	loti (LSL); Pietų Afrikos randas (ZAR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +2 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1966 m. spalio 4 d.
Interneto kodas	.ls
Šalies tel. kodas	266

Lesoto Karalystė (Lesotas) – valstybė Pietų Afrikoje, iš visų pusių apsupta Pietų Afrikos Respublikos. Valstybės pavadinimas verčiamas kaip „šalis, kurioje kalbama sesoto kalba“. Lesotas, kaip buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, priklauso Tautų Sandraugai.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lesoto istorija.

Lesoto valstybingumo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai karalius Mošoešoe I konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, apėmusias taip pat ir dalį dabartinės Pietų Afrikos Respublikos. Ši konsolidacija vyko į pietus gyvenusių bantų genčių - zulų, ir kitų - ekspansijos akivaizdoje. Ši ekspansija buvo įvardijama kaip mfekanė ir skatino vienytis.

Mfekanės metu basoto valstybė buvo nusiaubta, o XIX a. viduryje basotai ėmė kariauti su nauju priešu - būrais, kurie masiškai kolonizavo kraštą. Pastarųjų ekspansijos metu basoto valstybė neteko didesniosios dalies teritorijos (dabar ji sudaro Pietų Afrikos Fristeito valstiją), kur įsikūrė , išlaikydama tik teritoriją kalnuose. 1868 m. basoto karalius paprašė Britų Imperijos pagalbos, dėl ko valstybė tapo britų protektoratu.

Po nesėkmingo britų mėginimo aneksuoti kraštą prijungiant prie Kapo kolonijos, basoto išsaugojo nepriklausomybę. 1886 m. jų valstybė tapo atskira kolonija - Basutolandu. Netgi tada, kai šią koloniją apsupo kitos britų kolonijos, kurios 1910 m. sujungtos į Pietų Afrikos Sąjungą, Basutolandas atsisakė prisijungti. Tai garantavo Lesotui labai neįprastą padėtį iki pat šių dienų.

Lesotas nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos išsikovojo 1966 m. spalio 4 d. kaip karalystė, mat buvo išsaugojęs senąją karalių dinastiją. Iki 1986 m. šalyje įvyko daug politinių krizių, konfliktų su Pietų Afrika, kas sukėlė karinį perversmą. 1992 m. Lesoto karalius neteko valdžios, tapdamas tik valstybės simboliu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Lesoto politinė sistema.

Lesote vyrauja konstitucinė monarchija. Dabartinis karalius - Letsie III. Karaliaus valdžia šiuo metu yra daugiau simbolinė, jis beveik nedalyvauja politiniame gyvenime. Šalies Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas Tom Thabane, kuris turi didžiausias politines galias Lesote.

Lesoto Demokratijos Kongreso partija Nacionalinėje Lesoto asamblėjoje (žemesniajame parlamento lygyje) turi daugumą su 62 nariais. Visų Basutų konvencijos partija, kurią sudarė buvęs užsienio reikalų ministras Tom Tabane, yra didžiausia opozicijos partija. Visoje 120 vietų Asamblėjoje yra net 12 partijų nariai. Visų narių kadencija trunka 5 metus.

Aukštesnis parlamento lygmuo yra Lesoto Senatas, kurį sudaro 22 vietos, o prie jų dar 11 karaliaus paskirtų ministro pirmininko patarėjų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Lesoto administracinis suskirstymas.

Lesoto provincijos

Lesotas yra suskirstytas į 10 rajonų, kuris kiekvienas turi savo administracinį centrą. Rajonai smulkiau padalinti į 80 smulkesnių dalių, o šios - dar į 129 smulkesnes apylinkes.

Berea rajonas Buta Butės rajonas Leribės rajonas Mafetengo rajonas Maseru rajonas

Mohales Huko rajonas Mokotlongo rajonas Cgačas Neko rajonas Cgutingo rajonas Taba Cekos rajonas

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Lesoto geografija.

Lesoto palydovinė nuotrauka

Lesotas yra kalnuota šalis Afrikos pietuose. Čia stūkso Drakeno kalnai. Šalį iš visų pusių supa PAR, pagrindinė kalba – sesoto.

Lesoto reljefas labai kalnuotas, todėl šalis kartais vadinama „karalyste danguje“, kadangi visa šalies teritorija yra aukščiau 1400 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Thabana Ntlenyana (3482 m).

Klimatas

Dėl savo aukščio, Lesoto klimatas yra vėsesnis, negu kitų šalių toje pačioje platumoje. Žemumų dalyje temperatūra vasarą dažnai siekia 30 °C. Lietaus sezonas prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio mėn.

Žiema Lesote tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio, temperatūrai nukrentant iki 0 °C. Sniegas kalnuose iškrenta tarp gegužės ir rugsėjo; kalnų viršūnėse snigti gali ištisus metus. Šalčiausios žiemos žemumose būna -7 °C, o aukštumose 18 °C.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Lesoto ekonomika.

10 maloti

Lesotas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalis yra smarkiai priklausoma nuo kitų Afrikos šalių darbo jėgos, kuri daugiausia dirba kasyklose, iš viso kasyklose dirba 60 000 žmonių. Lesotas pradėjo eksploatuoti savo upes pardavinėdamas jų vandenį. Tik viena dešimtoji Lesoto žemių yra naudojama žemdirbystei. Beveik 50 % gyventojų pagrindinės pajamos yra derliaus auginimas ir gyvulininkystė. Daug pagrindinių produktų turi būti importuoti iš Pietų Afrikos, kuri yra pagrindinis šalies mainų partneris.

Avys auginamos dėl vilnos, taip pat auginami galvijai, bei Angoros ožkos. Šalis turi lengvosios pramonės, tokios kaip maisto produktai, bei alkoholiniai gėrimai, tekstilė, drabužiai. Turizmas yra svarbus šaliai. Turistai atvyksta į nacionalinius parkus, kurie yra netoli Drakeno kalnų. Žmonės neturtingi, manoma, kad 49 proc. gyvena žemiau skurdo ribos.

Lesotas yra Pietų Afrikos Muitinių sąjungos (SACU) narys, šioje sąjungoje panaikinti prekių tarifai tarp jos narių: Botsvanos, Namibijos, PAR, Svazilando ir Lesoto. Lesotas gavo ekonominę pagalbą iš JAV, Pasaulio banko, Airijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos, ir Vokietijos.

Oficiali Lesoto valiuta yra loti (daugiskaita: maloti), tačiau taip pat naudojamas PAR randas. Lesotas, Svazilandas, Namibija, ir Pietų Afrika yra narės, todėl visose šiose šalyse galioja PAR randas. Šiuo metu 1 Lesoto loti atitinka lygiai vieną 1 PAR randą

Lesoto aukštumų vandens projektas (LHWP)

LHWP projektas yra sukurtas 1986 m, kad sukauptų ir tiektų vandenį iš Oranžinės upės į Pietų Afrikos Laisvąją valstiją ir Johanesburgą, kuriame yra didelė Pietų Afrikos pramonės, gyventojų, ir žemės ūkio koncentracija.

Projektas, taip pat padarė Lesotą beveik visiškai nepriklausomą elektros srityje, o pelnas iš vandens ir elektros tiekimo PAR siekia $24 milijonus kasmet. Projektą finansavo Pasaulio bankas, Afrikos Išsivystymo Bankas, Europos Investicinis bankas, ir daug kitų dvišalių partnerių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Lesoto demografija.

Jaunas basotas

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, šalyje gyvena 2 130 819 žmonių. 25 % gyventojų gyvena miestuose, kita dalis - kaimo vietovėse. Žmonių tankumas šalies kalvotose vietose yra žymiai mažesnis nei vakarų lygumose. Pagrindinė šalies gyventojų dalis (60,2%) yra tarp 15 ir 64 m. amžiaus. Keturiolikmečiai ir jaunesni žmonės sudaro 34,8% populiacijos.

Pagrindinė tauta gyvenanti Lesote yra basotai, kurie sudaro net 99,7% visų gyventojų. Basotai kalba sesoto kalba, kuri yra vyraujanti visoje šalyje ir yra pirmoji šalies oficiali kalba. Kita oficiali kalba yra anglų.

2003 m. duomenimis, beveik 85 % vyresnių nei 15 m. šalies gyventojų laikomi raštingais. Pagal tai Lesotas yra viena raštingiausių Afrikos šalių. Priešingai nei daugelyje valstybių, Lesote moterų raštingumas (94,5%) yra didesnis nei vyrų (74,5%). Nors mokslas Lesote nėra privalomas, valstybė vis plačiau vykdo nemokamo pradinio išsilavinimo programą.

Religija

Lesoto religijos
Religija			Procentas
Romos katalikai			45 %
Evangelikai			26 %
Kiti krikščionys			19 %
Kiti			10 %

Apie 90 % gyventojų yra krikščionys. Iš jų, daugiausiai yra Romos katalikų (45 % visos populiacijos) ir evangelikų (26 %). Anglikonai ir kiti krikščionys sudaro 19 % visų šalies gyventojų. Likę 10 % tenka musulmonams, hinduistams, budistams, bahajams ir vietinių, tradicinių religijų atstovams. Lesotas neturi jokios valstybinės religijos ir nėra jokių požymių, kad valdžia būtų kuriai nors religijai palankesnė negu kitoms. Religinės grupės Lesote paprastai nėra remiamos iš valstybės lėšų. Religinė diskriminacija tarp žmonių šalyje nėra paplitusi.

ŽIV/AIDS

Lesote yra smarkiai paplitusi ŽIV/AIDS. Pagal neseniai atliktus skaičiavimus, net 23,2 % gyventojų serga šiomis ligomis - tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.

Lesoto statistikos departamento duomenimis 2001 m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 48 metų, o moterų 56 metai. Dabartiniais duomenimis vidutinė gyvenimo trukmė 37 metai. Pagal CŽV faktų knygą vyrų gyvenimo trukmė - 41.18, o moterų 39.54. Dėl šios priežasties daugybė vaikų gyvena be tėvų.

Iš pradžių vyriausybė neskubėjo pripažinti krizės masto, o jos pastangos kovoti su ligos plitimu buvo bevaisės. Tačiau 1999 m. ji pradėjo įgyvendinti ŽIV/AIDS strateginį planą, kuriuo skatinamas mokslo lygis, medicinos paslaugos ir socialinė parama. 2003 m. vyriausybė sustiprino programą, todėl padaugėjo pagalbos iš privataus sektoriaus.

2005 metais pradėta įgyvendinti programa, pagal kurią buvo platinami antiretrovirusiniai medicininiai preparatai. Tačiau šiai programai trūksta lėšų ir joje dalyvauja palyginti nedaug žmonių.

Vyriausybė taip pat pradėjo programą, pavadintą „Žinok savo statusą” (angl. Know your status), pagal kurią kiekvienas šalies gyventojas, jei nori, gali būti patikrintas, ar dėl ŽIV. Programa yra finansuojama Klintono fondo ir buvo pradėta įgyvendinti 2006 metų birželį. Bilas Klintonas ir Microsoft pirmininkas Bilas Geitsas lankėsi Lesote 2006 metų liepos mėnesį, norėdami įvertinti šalies pastangas kovoje prieš AIDS.

Tarptautiniai santykiai

Pagrindinis straipsnis – .

Dėl Lesoto geografinės padėties, šalis politiškai ir ekonomiškai, smarkiai priklausoma nuo PAR.

Lesotas yra regioninių ekonominių organizacijų, Pietų Afrikos Išvystymo bendruomenės (SADC),, Pietų Afrikos muitinių sąjungos (SACU),Jungtinių Tautų (UN), Afrikos sąjungos ir Tautų Sandraugos narys.

Lesotas palaiko glaudžius santykius su Airija, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Jungtine Karalyste (Ypač Velsu), Vokietija, JAV ir kitomis vakarų šalimis.

1990 m. Lesotas nutraukė ryšius su Kinija ir atstatė su Taivanu. Tačiau vėliau santykiai su Kinija buvo atkurti.

Lesotas pripažįsta Palestinos valstybę.

Praeityje Lesotas buvo aktyvus apartheido priešininkas ir priglaudė daug PAR pabėgėlių.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Lesoto kultūra.

Berniukas apsigaubęs basotų kilimu

Išliko piešinių uolose, kuriuos manoma sukūrė bušmėnai.

Vietiniai Lesoto muzikos instrumentai yra - fleita, naudojama šalies berniukų, - pučiamasis instrumentas, naudojama vyrų, ir - instrumentas, kuriuo groja šalies moterys.

Tradicinis Lesoto namų stilius yra rondavelė.

Liaudies dailėje paplitusi medžio drožyba. Namų apyvokos daiktai puošiami drožinėtais ornamentais. Drožiamos primityvios medinės statulėlės, daromi keramikos dirbiniai, biserio karoliai.

Šalyje labai populiarūs Basotų kilimai, dažniausiai gaminami iš vilnos. Šie kilimai nešiojami ištisus metus.

Morijos festivalis yra garsiausias šalies renginys, kuris vyksta istoriniame Morijo miestelyje, į kurį 1833 m. atvyko pirmieji misionieriai.

Kita informacija

• Lesoto transportas
• Lesoto karinės pajėgos
• Lesoto šventės

Šaltiniai

1. LSL
2. Lesotho Highlands Water Project: The Treaty 2013-12-19 iš Wayback Machine projekto.
3. (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Lesotas 2007-06-12 iš Wayback Machine projekto.
4. (Angliškai)Lesotho Ministry of Education and Training - Basic Education 2010-07-20 iš Wayback Machine projekto.
5. „International Religious Freedom Report 2007: Lesotho“. United States . 2007-09-14. Nuoroda tikrinta 2008-04-15.
6. CIA world factbook: HIV/AIDS - adult prevalence rate 2012-03-07 iš Wayback Machine projekto.
7. on the Southern African Development Community website
8. Southern African Customs Union website
9. Lesotho US State department
10. Lesotas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Lesotas