Lesoto ekonomika

Lesoto ekonomika
Valiuta	Loti
Prekybos partneriai	Afrikos Sąjunga, WTO
Statistiniai duomenys
BVP	3945 mld $ (2012)
BVP augimas	▲4,3 % (2012)
BVP gyventojui	2000 $ (2012)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 6,7%; pramonė 34,6%; paslaugos 58,7%
Infliacija	▲ 6,1% (2012)
Bedarbystė	▼ 14.7 %
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	1039 mld $ (2012)
Importo pajamos	2469 mld $ (2012)
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos	1655 mld $ (2012)
Tiesioginės išlaidos	1680 mld $ (2012)
Rezervo fondas	1089 mld $ (2012)
Infolentelė:  •  • redaguoti

Lesoto ekonomika – Lesoto ūkinių ir finansinių santykių visuma. Lesotas yra viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, priklausoma nuo Pietų Afrikos Respublikos.

Pagrindiniai rodikliai

Lesoto Bendrasis vidaus produktas 2002 m. sudarė 0,7 mlrd. JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 5,6 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 324 JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 2533 JAV dolerių. Piniginių įplaukų gaunama iš PAR dirbančių Lesoto piliečių. Užsienio skola – 637 mln. JAV dolerių.

Pramonė

Lesoto pramonė menka; joje dirba – 28% šalies dirbančiųjų. Lesoto šiaurės rytuose kasami deimantai. Yra urano, švino, geležies rūdų, naftos telkinių. Vieni svarbiausių Lesoto gamtinių išteklių – hidroenergija. 2002 m. pagaminta 314 mln. kWh elektros energijos. Maisto (pieno, mėsos, daržovių perdirbimo), tekstilės, medienos apdirbimo, elektronikos (daugiausia televizorių surinkimo) pramonės įmonės sutelktos Maseru.

Bioprodukcinis ūkis

Bioprodukciniame ūkyje dirba apie 39% dirbančių gyventojų. Žemės ūkio naudmenos užima apie 77% Lesoto teritorijos, iš jų ariamoji žemė – 14%. Daugiausia auginama kukurūzai, sorgai, kviečiai (didžioji dalis jų eksportuojama); dar auginama arbūzai, ankštiniai augalai (pupos, žirniai), miežiai.

Veisiami galvijai, avys ir ožkos. Kertamas miškas; 2003 m. Lesote paruošta 2,1 mln. m³ m. medienos. 2001 m. sugauta 32 000 t. žuvų.

Lesoto gyvulininkystės produkcija 2001 m.

Produkcija	tūkst. t.
jautiena ir veršiena	8
aviena	3
ožkiena	2
kiauliena	3
vištiena	2
žvėriena	4
karvių pienas	24
vilna (nevalyta)	3

Turizmas

2002 m. Lesotą aplankė 123 600 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 20 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš PAR (apie 81 % visų turistų), JAV, Olandijos, Vokietijos. Labiausiai turistų lankomi kalnai, slidinėjimo kurortai.

Transportas

1999 m. automobilių kelių buvo 5940 km, iš jų su kieta danga 1087 km. Svarbiausias kelias jungia Maseru su Mohalės Hoeku. 2,6 km geležinkelio šaka iš Maseru į Blumfonteiną. Tarptautinis oro uostas yra Tota–Moli, 20 km nuo Maseru.

Lesoto pinigai

Bankai

2006 m. veikė Lesoto centrinis bankas, įkurtas 1978 m. Kaip Lesoto pinigų administracijos institucija, pradėjo veikti 1980 m., nuo 1982 m. dabartinis pavadinimas, būstinė Maseru. Yra 4 komerciniai bankai ir 1 užsienio banko (PAR „First National Bank“) skyrius.

Lesoto piniginis vienetas – lotis (daugiskaitos forma – maločiai), lygus 100 lisančių (vienaskaitos forma – sente), įvestas vietoj Pietų Afrikos rendo.

Užsienio prekyba

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. importuota prekių už 730,9 mln., eksportuota – už 484,5 mln. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia avalynė, vilna, siuvimo reikmenys, importuojama – vaistai, įrenginiai, naftos, maisto produktai, statybinės medžiagos, transporto priemonės.

Lesoto svarbiausi eksporto partneriai – JAV (76,4% viso eksporto, 2002 m.), Pietų Afrikos muitų sąjunga (jai priklauso Lesotas, Botsvana, Namibija, PAR, Svazilendas – 22,9%), importo – Pietų Afrikos muitų sąjunga (73,5% viso importo), Taivanas (10,7%), Honkongas (5,1%), Kinija (4,2%).

Šaltiniai

1. CIA - The World Factbook
2. Lesoto ekonomika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 34-35 psl.