Lapkričio 4

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2024

Lapkričio 4 yra 308-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 309-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 57 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Agrikola – Eibartas – Karolis – Modesta – Vaidmina – Vitalijus – Vitalis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1586 – pirmąkart paminėtas Nemunėlio Radviliškio miestelis;
• 1605 – Vilniaus ir Žemaitijos kanauninkas Ambraziejus Beinartas Kaune įsteigė špitolę, vėliau vadintą Ambraziejaus Beinarto, Kauno mažąja arba Kauno bajoriškąja špitole.
• 1794 – mūšyje Varšuvos priemiestyje Pragoje žuvo 1794 metų sukilimo prieš carinę Rusiją Lietuvoje vadas Jokūbas Jasinskis;
• 1988 – Vilniuje įsteigtas „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo“;
• 1991 – Lietuva tapo Interpolo nare;
• 2002 – Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo ir televizijos kūrinių apsaugos;
• 2005 – susikūrė grupė FLÆR iš Klaipėdos;
• 2013 – Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Mikronezija;

Gimimo dienos

• 1856 m. – Jurgis Lapinas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. 1932 m.).
• 1872 m. – Andrius Matulaitis, knygnešys, literatas. Petro, Prano ir Stasio Matulaičių brolis (m. 1958 m.).
• 1882 m. – Karolis Račkauskas-Vairas, rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo 1905 m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose (m. 1970 m.).
• 1891 m. – Mykolas Plepys, Lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis Biržų pašto viršininkas, Lietuvos evangelikų reformatų kuratorius. (m. 1969 m.).
• 1905 m. – Jonas Danyla, SJ, Lietuvos kunigas jėzuitas, Lietuvos jėzuitų provincijolas (m. 2000 m.).
• 1920 m. – Vladas Drebickas, Lietuvos biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1922 m.:
  • Vlada Černiauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 2003 m.).
  • Bronius Vaškelis, lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.) (m. 2021 m.).
• 1925 m. – Leontijus Motiejūnas, Lietuvos epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1928 m. – Henrikas Guobys, Lietuvos gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. 1986 m.).
• 1936 m.:
  • , veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Švenčionių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Stefa Rimkevičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1937 m.:
  • Audronis Kazimieras Kvedaras, Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Henrikas Elzbutas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
  • , Lietuvos ir Visagino politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m.:
  • Anatolijus Lapinskas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
  • Juozas Matulevičius, gydytojas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2016 m.).
  • , Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Algimantas Liubinskas, Lietuvos politikas. Buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneris.
  • Danielius Mušinskas, Lietuvos rašytojas.
• 1952 m. – Aldona Balsienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1953 m. – Algimantas Norvilas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, aktorius, režisierius.
• 1954 m. – , energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1956 m. – , Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Alvydas Lukys, Lietuvos fotografas.
  • , pedagogė, kraštotyrininkė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m. – , Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Šarūnas Navickis, rašytojas, verslininkas.
• 1963 m. – Česlovas Greičius, Lietuvos ir Šiaulių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – , geodezininkas.

Mirtys

• 1794 m. – Jokūbas Jasinskis, Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas (g. 1761 m.).
  •  – , sukilėlių generolas, Vilniaus pavieto milicijos vadas, teisėjas (g. 1714 m.).
• 1940 m. – Aleksandras Birinčikas, darbininkas, batsiuvys, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų (g. 1870 m.).
• 1941 m. – Albinas Briedis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, leidėjas, prozininkas. (g. 1909 m.).
• 1942 m.:
  • Juozas Papečkys, teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1890 m.).
  • Jurgis Juras Kubilius, teisininkas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1890 m.).
  • Pranas Dovydaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas (g. 1886 m.).
  • Voldemaras Vytautas Čarneckis, Lietuvos politinis veikėjas, diplomatas (g. 1893 m.).
• 1953 m. – Petras Sarpalius, smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (g. 1887 m.).
• 1965 m. – Jonas Jeronimas Jakaitis, Lietuvos kunigas, marijonas, visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
• 1985 m. – Lionginas Šepka, lietuvių liaudies skulptorius (g. 1907 m.).
• 2014 m. – Liudvikas Simutis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. 1934 m.)

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1794 – rusų kariuomenė užėmė Varšuvos Pragos rajoną ir išžudė civilius gyventojus. Kitą dieną miestas kapituliavo.
• 1945 – įkurtas UNESCO – Jungtinių Tautų padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams.
• 1956 – Tarybinė armija įžengė į Budapeštą, kad nuslopintų Vengrijos revoliuciją.

Gimimo dienos

• 1872 m. – Bohdanas Lepkis, ukrainiečių poetas, rašytojas, literatūrologas (m. 1941 m.)
• 1926 m. – Daina Avuotinia, latvių rašytoja, lietuvių literatūros vertėja į latvių kalbą..
• 1946 m. – Laura Lane Welch Bush, 43-ojo JAV prezidento Džordžo Bušo žmona.
• 1951 m. – Traian Băsescu, Rumunijos politikas. Nuo 2000 iki 2004 m. jis buvo Bukarešto meru, o nuo 2004 m. eina šalies prezidento pareigas. 2009 m. jis buvo perrinktas antrai 5 metų kadencijai.
• 1955 m. – Matis Vanhanenas, suomių politikas, nuo 2003 m. Suomijos Ministras Pirmininkas.
• 1956 m. – Jordan Rudess, progresyviojo roko klavišininkas, geriausiai žinomas kaip progresyviojo metalo grupės Dream Theater narys.
• 1963 m.:
  • Orasijas Elisondas, buvęs tarptautinės FIFA kategorijos futbolo teisėjas iš Argentinos. 2006 m. teisėjavo pasaulio futbolo čempionate atidarymo ir finalinėse rungtynėse, bei buvo pripažintas geriausiu metų teisėju.
  • Rosario Flores, garsi ispanų dainininkė ir aktorė, pelniusi du Lotynų Grammy apdovanojimus.
• 1972 m. – Luís Figo, baigęs karjerą portugalų futbolininkas, žaidęs Portugalijos rinktinėje atakuojančio saugo pozicijoje.
• 1975 m. – , amerikiečių krepšininkas.
• 1985 m. – Marselas Jansenas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Hamburger SV krašto gynėjas.
• 1991 m. – Olta Boka, Albanijos pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina Zemrën lamë peng dalyvavo 2008 m. Eurovizijos konkurse ir užėmė 16 vietą.

Mirtys

• 1672 m. – , belgų dailininkas (g. 1595 m.).
• 1847 m. – Feliksas Mendelsonas, vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (g. 1809 m.).
• 1921 m. – Oskaras Montelijus, Švedijos archeologas, kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (g. 1843 m.).
• 1946 m. – Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas, Vokietijos karinis veikėjas, generolas (g. 1865 m.).
• 1980 m. – , kanadiečių aeronautikos inžinierius (g. 1904 m.).
• 1995 m. – Ichakas Rabinas, Izraelio politinis ir karinis veikėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas (g. 1922 m.).
• 2008 m. – Džonas Maiklas Kraitonas, JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir gydytojas. Labiausiai žinomas už mokslinės fantastikos ir kūrinius (g. 1942 m.).
• 2020 m. – Ken Hensley, (daugiausia grojęs ), , vokalistas, ir garso įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip Uriah Heep narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (g. 1945 m.).
• 2022 m. – , belgų dainininkė (g. 1946 m.).

Nuorodos

1. 1605 XI 4 kunigo Ambraziejaus Beinarto suteikta špitolės Kaune fundacija, MAB RS, f. 198–179, l. 2–2v
2. Varsackytė, Rasa, Juodoji mirtis  XVI–XVIII a. Kaune, Kauno istorijos metraštis, 2012/12.
3. [1]. Biržų kalendorius.
4. Albinas Briedis. Maironio muziejus
5. Lorenzen Wright.
6. Lucas van Uden.
7. Torfs, Michaël (2022-11-04). „Singer Nicole Josy of the duo Nicole & Hugo has died - the purple "Las Vegas-style suits" in 1973 are part of Flemish music history“. WRT NWS. Nuoroda tikrinta 2022-11-05.