Krokodilopolis

Fajumas (arab. الفيوم‎ = al-Fayyūm, kopt. 'Ⲫⲓⲟⲙ) – miestas Egipte (Žemutiniame Egipte), , esančioje Libijos dykumos šiaurės rytiniame pakraštyje, 130 km į pietvakarius nuo Kairo. Muchafazos centras. Netoli miesto telkšo Karūno ežeras, o pro miestą teka , jungiantis šį ežerą su Nilu. Fajumas yra svarbus prekybinis ir transporto mazgas. Yra geležinkelis į Beni Sueifą. Tekstilės (medvilnės valymas, vilnos, odos išdirbimas), maisto, tabako pramonė.

Fajumas الفيوم
Fajumo turgus 1982 m.
Fajumas 29°18′30″ š. pl. 30°50′40″ r. ilg. / 29.30833°š. pl. 30.84444°r. ilg. / 29.30833; 30.84444 (Fajumas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Egiptas
Muhafaza	Fajumo muchafaza
Gyventojų (2010)	338 959
Vikiteka	Fajumas

Fajume yra turgus, keletas didelių mečečių (viena jų statyta sultono XV a.). Miesto apylinkėse gausu archeologinių vietovių – (statyta Senusreto II, XIX a. pr. m. e.), (joje rasta gausi antikinių pomirtinių ) ir kt.

Istorija

Terminas hieroglifais
šdtj Šedet
Graikų k.	Krokodilopolis (Κροκοδείλων πόλις), Arsinojė (Ἀρσινόη)

Fajumas – viena seniausių Senovės Egipto gyvenviečių. Ji pasižymėjo derlingomis žemėmis, maloniu klimatu. Čia dar priešistoriniais laikais klestėjo Fajumo kultūra. Vėliau jis buvo žinomas kaip Šedet ir buvo atskiro nomo (Naret-Chent, 20-ojo) administraciniu centru. Mieste buvo garbinamas Nilo dievas Sobekas ir deivė Hator. Fajumas buvo įsiterpęs tarp kitų dviejų stiprių miestų – Idži-Tavio šiaurėje ir Herakleopolio pietuose. II tūkst. pr. m. e. pradžioje Egipto sostinę perkėlus į Idži-Tavį netoliese, dar labiau išaugo Fajumo reikšmė. Netoliese išdygo piramidžių kompleksai ir .

Naujosios karalystės laikais Šedet buvo naudojamas kaip faraonų poilsiavietė, čia buvo pastatyti rūmai. I tūkst. pr. m. e. Fajumo reikšmė nunyko dėl nuolatinių klajoklių libių antpuolių. Miestas galėjo atsigauti tik mūsų eroje, valdant Ptolemėjams. Graikų laikais miestas buvo žinomas kaip Krokodilopolis (gr. Κροκοδείλων πόλις), mat jame buvo garbinami Karūno ežere gyvenę krokodilai (dievo Sobeko gyvūnai). Vėliau miestas pervadintas Arsinoje princesės garbei. 642 m. užkariautas arabų.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 501