Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis - apie dievybę. Apie to paties pavadinimo mėnesį, žiūrėkite straipsnį Hathora (mėnuo)

Hator (Hathor, Het, Her, Het Heru) egiptiečių mitologijoje – dangaus deivė. „Horo buveinė“, didžioji dievų motina, Sikamoros medžio valdovė. Meilės, džiaugsmo ir svaigulio deivė, linksmybės, muzikos ir šokio globėja. Paukščių tako personifikacija. Sieta su malachitu, turkiu, auksu ir variu. Jos pagrindinis atributas – piktąsias galias atbaidantis muzikos instrumentas sistras.

Senovės Egipto dievybė:
Hator (Ḥwt-Ḥr)

Užrašymas:

Klasė:

Buities dievybė

Globoja:

meilę, grožį, muziką

Tėvai:

Ra

Sutuoktinis:

Sobekas, Horas

Garbinimo centras:

Dendera

Gyvūnas:

karvė

Dangaus kūnas:

Paukščių takas

Ji laikoma Ra dukterimi, Horo žmona ir motina.

Kultas

Maždaug nuo 2700 m. pr. m. e., antrosios dinastijos metu pradėta garbinti Hator vaizduojama kaip pasaulį sukūrusi dangiškoji karvė, kurios viduje – Saulė ir visa tikrovė. Taip pat ji laikyta mirusiųjų pasaulio karaliene, kurios žinioje gyvastį teikiantis dausų penas ir į Dangų vedančios kopėčios. Savo pienu Hator maitina faraoną. Manoma, kad ją garbino ir Skorpionų karalius.

Hator šventasis gyvūnas – karvė, nors kai kur kaip Hator įsikūnijimas garbinami medžiai, sikomoras ir datulė.

Iš pradžių Hator kulto centras buvo Dendera pietiniame Egipte, kur ji vadinta „Denderos valdove“. graikų – romėnų laikais buvo garbinama dievybių triada – Horas – Hator – jų sūnus , muzikos dievas. Už Denderos ribų, Aukštutiniame ir Žemutiniame Egipte, Hator garbinta dar 29 vietose.

Vėlyvuoju Egipto laikotarpiu mirusieji kartais buvo vadinami ne Ozyriu, bet Hathor.

Vykstant sinkretizmo procesui, Hator buvo prilyginta Ra Akiai, Ra dukterims Sechmetai ir Tefnut, kartais sujungiama į vieną dievybę Hator Tefnut, kuri buvo siejama su soliarinėmis dievybėmis.

Mitai

Atskirai Hator skirtų mitų nebuvo, bet ji minima soliariniuose ir eschatologiniuose mituose, kur atlieka keletą funkcijų.

Eschatologiniame mite „Žmonių sunaikinimas“ Hator vykdo Ra įsakymą ir žudo žmones dykumoje. Vėliau Ra pasigaili žmonių ir, tik nugirdęs Hator alumi, sutramdo jos kraujo troškimą ir smurtą. Šio mito pabaigoje Ra pakeliamas į dangų, ant dangaus karvės Hator nugaros.

Legendoje „Apie mirti pasmerktąjį faraono sūnų“ pasakojama kaip pas gimusį berniuką atėjo septynios deivės Hator, kad nulemtų jo likimą.

Pasakoje apie du brolius sakoma, kad „ji (pasakos veikėja) mirs nuo kalavijo“. Tai rodo senovės egiptiečių vaizdiniams būdingą Hator ryšį su gyvenimo lėmimu.

Hator polifunkcionalumas lėmė jos kulto paplitimą už Nilo slėnio ribų: Sinajaus pusiasalyje, Finikijoje, Nubijoje (dabar Sudanas).

Hator helėnų tapatinama su Afrodite.

Vikiteka: Hator – vaizdinė ir garsinė medžiaga