Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Horas (Heru, Hara, Har, Hor, Hur) (graik. Horos) egiptiečių mitologijoje – Dangaus dievas sakalo galva. Turi apie 20 skirtingų išraiškų. Vanago ar Sakalo pavidalo dievų pirminis vardas. Reiškia „aukštis, dangus“.

Horas Ozyrio ir Ra arba Amono ir Izidės sūnus, Hator vyras. Žemiškoje plotmėje jį įkūnija faraonas. Kiekvienas Horo vaikų atitinka vieną esminių žmogaus būties elementų: Amsetas – ka, Duamutefas – (ba), Kebeksenufas – mumiją, Apepis (Hapis) – širdį.

Kultas

Svarbiausi Horo aspektai:

Horas Vyresnysis (Her Uer, gr. Haroeris) – abiejų akių Horas. Ra sūnus Seto brolis. Šviesos pradas, amžinai kovojantis su Setu, kuris išplėšė Horo akis (Saulę ir Mėnulį). Faraonų protėvis.
Dangiškasis Horas Behdetis – sparnuotas Saulės diskas ir sakalas. Seto priešininkas. Garbintas Edfu miesto šventykloje.
Horas Jaunesnysis (Her-sa-iset, gr. Harsiesis) – Izidės sūnus. Abiejų Egipto žemių suvienytojas ir viešpats, kurį įkūnija kiekvienas faraonas. Kūdikio pavidalu jis vaizduojamas kaip pirštą žindantis vaikas. Suaugusio vyro pavidalu – keršytojas už tėvą Ozyrį. Kovoja prieš Setą. Iki Naujosios karalystės Horas ir Setas – kosmologinė pora.

Horai kaip archajiški medžioklės dievai, garbinti daugelyje Aukštutinio ir Žemutinio Egipto nomų. Žmogus, užmušęs šventąjį paukštį, būdavo baudžiamas mirtimi, o negyvus paukščius balzamuodavo ir laikydavo specialiuose nekropoliuose.

Ilgainiui atskiri Horai susiliejo į vieną dievą Horą, kuris nuo Senosios Karalystės laikų iki pat krikščionybės įsigalėjimo buvo garbinamas kaip dvi pagrindinės hipostazės – Horas kaip Ozyrio ir Izidės sūnus (Horsaisetas), garbintas visame Nilo slėnyje ir kaip Bechdeto Horas, kuriam būdingas glaudus ryšys su Aukštutinio Egipto miestu Bechdetu (Adfumi) ir nesutrukdė šiai hipostazei paplisti po visą Egiptą.

Denderoje (pietiniame Egipte) dar graikų – romėnų laikais Horas kartu su žmona Hator ir jų sūnumi – muzikos dievu – sudarė triadą.

Horo ryšį su mirusiųjų kultu, požemio viešpatija liudija Horo vaikai – sūnūs Amsetas, Chapas, Kebeksenufas ir Duamutefas, kurių pagrindinė funkcija – saugoti Ozyrį ir kiekvieną mirusįjį nuo Seto ir jo svitos. Horo vaikams suteikiamas svarbus vaidmuo mirusiųjų kulto ceremonijoje: jie dalyvauja mumifikacijoje, saugo mirusiojo vidaus organus kanopose – induose, ant kurių dangtelių pavaizduoti Horo sūnų simboliai. Kanopoje su paviano galva (Duamutefo simbolis) buvo laikomas skrandis, kanopoje su sakalo galva (Kebeksenufo simbolis) – žarnos, kanopoje su šakalo galva (Chapo simbolis) – plaučiai, o su žmogaus galva (Amseto simbolis) – kepenys.

Mitai

„Sakmės apie Bechdeto Horą, Sparnuotąją saulę“. Sakmėje pasakojama, kad Horas lydi savo tėvą saulės dievą Ra kelionėje Nilu ir pirmasis pamato Ra priešus – krokodilą ir hipopotamą. Horas nugali Ra priešus ir už tai pelno dievų pagyrimą ir imamas vadinti Sparnuotąja saule. Sakmės tęsinyje Bechdeto Horas pavirsta Horu – Ozyrio ir Izidės sūnumi. Tai liudija abiejų Horo hipostazių artimumą, taip pat soliarinių mitų sąsajas su valdovo mitais.

Horas helėnų tapatinamas su Apolonu.

Vikiteka: Horas – vaizdinė ir garsinė medžiaga