Kreivėnų piliakalnis

Kreivėnų piliakalnis
[[Image:|250px]]
Kreivėnų piliakalnis
Koordinatės	55°11′44″ š. pl. 22°1′42″ r. ilg. / 55.19556°š. pl. 22.02833°r. ilg. / 55.19556; 22.02833
Vieta	Pagėgių savivaldybė
Seniūnija	Pagėgių seniūnija
Aukštis	18 m
Plotas	47x16
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas	1987
Tirtas	1996-1998 m.

Kreivėnų piliakalnis, dar vadinamas Kulmenų piliakalniu, Pilies kalnu ir Vilkės piliakalniu – piliakalnis (A485K P) Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Pagėgių seniūnijoije, apie 1 km į šiaurės rytus nuo Kulmenų kaimo branduolio, Vilkos kairiajame krante. 1,1 km į pietus nuo piliakalnio yra kapinynas (A484 P), apardytas ariant.

Piliakalnis

Piliakalnio šlaitai statūs, 18 m aukščio. Jo aikštelė stačiakampė, 47x16 m dydžio. Aikštelę juosia pylimas, rytinėje pusėje – 7, 5 m aukščio, 27 m pločio, kitose pusėse apie 1,5 m aukščio, 14 m pločio. Už rytinio pylimo yra 2 m gylio ir 22 m pločio griovys. Piliakalnio šiaurės vakarų ir šiaurinėje dalyse pylimas ir šlaitai apardyti griovių, aikštelės rytinėje dalyje buvo įrengta šokių (gegužinių) aikštelė. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a. Kai kurie prieškario archeologai ir istorikai piliakalnį tapatino su rašytiniuose šaltiniuose minėta skalvių didiko Sarekos pilimi.

Kapinynas

Kapinyno žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. ir 1996–1998 m. atliko Vilniaus universiteto ekspedicija, tyrimų vadovas Valdemaras Šimėnas.

Kapinyne ištirti 76 kapai, iš jų 14 nedegintų ir 61 sudegintų mirusiųjų bei 1 nedeginto žirgo. 1997 m. kapinyno teritoriją patikrinus metalo detektoriumi surinkta apie 200 radinių – dviašmenių kalavijų, kovos peilių, ietigalių, , segių, apyrankių, žalvarinių karolių ir kabučių. Ankstyvuoju laikotarpiu, V a. – VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, aukštielninki, su įkapėmis, jų gausiau moterų kapuose. Juose rasta storagalių apyrankių, gintaro karolių, įvijinių žiedų, kibirėlio pavidalo kabučių, pagalvių. Pastarieji analogiški sidabriniams dirbiniams. Kai kur vėlyvesnieji kapai įrengti ant ankstyvesniųjų kapų, pastarieji dažnai suardyti.

Greičiausiai nuo VIII a. antrosios pusės mirusiuosius imta laidoti ir sudegintus. Jų kapai buvo įrengiami dvejopai. Didelėse duobėse palaikai į duobę supilti su apeiginio laužo pelenais, greta jų rasta sulaužytų ar apdegusių įkapių, žirgo dantų. Duobutėse sudeginto mirusiojo palaikų liekanos išrinktos iš laužo ir supiltos į krūvelę, apdėtos sulaužytomis įkapėmis. Kapinynas datuojamas V–XII a., priskiriamas Nemuno žemupio skalvių etnokultūrinei grupei.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
	Akmeniškių piliakalnis 17 km	Vilkų Lauko piliakalnis 21 km Dapkiškės piliakalnis 24 km	Dapkiškių piliakalnis 12 km
			Greižėnų piliakalnis 8 km
	Birštoniškių piliakalnis 12 km	Opstainių I piliakalnis 12 km Rambynas 11,5 km	Vartūliškių piliakalnis 6,5 km

Šaltiniai

1. Linas Tamulynas, Martynas Purvinas, Kreivėnų piliakalnis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-24.
2. Valdemaras Šimėnas, Gintautas Zabiela. Kreivėnų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 758 psl.

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 86-87 (Nr. 328).
• Crome H. 1937. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 124 (Nr. 10).
• Crome H. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1939., p. 280.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai