Šis straipsnis apie Rytų Europos virtuvėje paplitusias košes Apie pasaulio košių įvairovę skaitykite straipsnyje Košė pa

Šis straipsnis apie Rytų Europos virtuvėje paplitusias košes. Apie pasaulio košių įvairovę skaitykite straipsnyje Košė (patiekalų tipas).

Košė – Rytų Europos virtuvėje paplitęs patiekalas iš vandenyje (piene ar sultinyje) virtų kruopų, į kurį gali būti įdėta druskos, cukraus. Taip pat grūdama iš virtų bulvių. Košės gali būti skaninamos riebalais (sviestu, spirgais, grietine), saldžiais priedais (šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogienėmis, medumi). Valgoma kaip atskiras patiekalas arba patiekiamas kaip garnyras.

Žodis kilęs iš slavų kalbų (lenk. kasza, blrs. каша) – šis kilęs iš slavų prokalbės *kāsi̯ā ('košti'; giminiškas liet. kóšti, kóšiu).lietuvių kalboje seniau buvo paplitęs finougriškos kilmės žodis (plg. suom. puuro, est. puder), kurį išstūmė slaviškos kilmės žodis.

Būdingas Rytų Europos šalių patiekalas. Košės labai paplitusios rusų virtuvėje, bet taip pat ir baltarusių, ukrainiečių, , lietuvių virtuvėse. Rusijoje košės žinomos ir kaip kareiviškas patiekalas, kadangi jos kelis šimtus metų yra įprastinis patiekalas armijoje, ypač lauko sąlygomis. Dėl to armijos virėjai dar vadinami „košviriais“ (rus. кашевар). Tarp žydų košių valgymas buvo siejamas su skurdu, dėl to ilgainiui išeiviai iš Rytų Europos šalių JAV nustojo jas valgyti arba jas ruošdavo kaip šventinius patiekalus.

Lietuvoje košė valgoma su duona, rūgpieniu, kartais su lašiniais, sviestu, silke, Žemaitijoje – su mirkalu (papilu) iš spirgų, taukų ir kvietinių miltų. Anksčiau košes virdavo molinėse puodynėse krosnyse, dabar – puoduose ant viryklių ar specialiuose induose mikrobangėse krosnelėse.

Rūšys

Rytų Europoje paplitusių košių rūšys:

grikių košė – didžiausias Rytų Europos košių tradicijos išskirtinumas. Dėl to anglų kalboje žodis kasha neretai naudojamas įvardinti tik šitą košės rūšį;
– verdama dažniausiai iš skaldytų kviečių kruopų;
– verdama iš neskaldytų miežių kruopų;
– verdama iš skaldytų miežių kruopų;
– verdama dažniausiai iš avižinių dribsnių;
– verdama iš žirnių;
– verdama iš rupiai maltų kviečių krupų. Tradicija atkeliavusi iš Artimųjų Rytų šalių, dažniausiai tiekiama saldi;
– dažniausiai verdama su pienu, saldi. Tradicija atkeliavusi iš rytų per pietų Europą;

ir kt.

Šaltiniai

Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 284.
ка́ша, Фасмер Макс. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.
Molokhovets, Elena (1998). Classic Russian Cooking. Indiana University Press. p. 331.
КАШЕВАР. Толковый словарь Ушакова. Д.Н. Ушаков. 1935–1940.
Helman, Anat (2015). Jews and Their Foodways. Oxford University Press. ISBN .
Košė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.

[1] Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 284.

[2] ка́ша, Фасмер Макс. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.

[3] Molokhovets, Elena (1998). Classic Russian Cooking. Indiana University Press. p. 331.

[4] КАШЕВАР. Толковый словарь Ушакова. Д.Н. Ушаков. 1935–1940.

[5] Helman, Anat (2015). Jews and Their Foodways. Oxford University Press. ISBN .

[VLE-6] Košė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-05.