Puodas indas skirtas valgiui virti Tradiciškai puodai būdavo moliniai neglazūruoti dabar daugiausia metaliniai Metalinis

Puodas – indas, skirtas valgiui virti. Tradiciškai puodai būdavo moliniai, neglazūruoti, dabar – daugiausia metaliniai.

Lietuvoje puodai randami tarp seniausių archeologinių radinių. IV tūkstm. pr. m. e. puodai gaminti tiek plokščiu, tiek smailu dugnu, o nuo II tūkst. pr. m. e. pradėjo vyrauti plokščiadugniai puodai. I tūkstm. m. e. pr. puodai įgavo panašų pavidalą į dabartinių – paryškinti pečiai ir kaklelis (arba visai be kaklelio), pilvelis viršutiniame trečdalyje, popilvis nuolaidus. Nuo X a. puodai pradėti žiesti . Lietuvoje gamintų puodų talpa paprastai būdavo nuo 1 iki 10 litrų, o kai kurioms progoms (vestuvėms, krikštynoms) gaminti iki 25 l puodai. Naudoti ir nedideli puodai su dangteliu, rankenėlėmis. Kartais viršutinė puodo pusė (petukai, kaklelis) puošti juostomis (tiesiomis, laužtomis, banguotomis).

XVIII a. pab. – XIX a. pr. naudoti ir žalvariniai puodai, o XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. ketaus puodai. Nuo XX a. vid. naudojami pramoninės gamybos metaliniai puodai.

Šaltiniai

Puodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 470

[1] Puodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 470