Kolonizacija

Kolonizacija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.

Kolonizacija gali būti vidinė, kai keliamasi tos pačios šalies viduje, ir išorinė. Pastaruoju atveju gali būti kolonizuojami iki tol neapgyventi kraštai, gali būti keliamasi ir ten, kur jau esama gyventojų, jie gali būti atvykėlių pajungiami, užgožiama jų kultūra, tačiau nebūtinai.

Senovėje kolonizatoriai buvo jūrų tautos, kaip antai finikiečiai, graikai, kuriems reikėjo žemdirbystei tinkamos žemės. Kolonizaciją vykdė ir romėnai, paprastai naujas teritorijas užimdavę kariniu būdu. V a. Azijos klajoklių tautos kolonizavo nemažai Europos kraštų, reikšmingai prisidėdamos prie Romos imperijos griūties.

XV–XVII a. didieji geografiniai atradimai davė pradžią plataus masto kolonizacijai (kolonializmas). Išskiriamas XIX a., kai europiečiai apsigyveno dideliuose Šiaurės Amerikos, Australijos plotuose. Europiečiams kolonizuojant Australiją, Naująją Zelandiją ir kitus Okeanijos kraštus, tyrinėtojai ir kolonistai žemės plotus neretai laikė terra nullius ('tuščia žemė').

Svarstoma ir žmonių apgyvendinimo už Žemės ribų (kosmoso kolonizacijos) galimybė. Kosmoso kolonijos galėtų būti kituose dangaus kūnuose (pvz., Mėnulyje arba Marse) ar dirbtinėse struktūrose.

Išnašos

1. Kolonizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
2. Painter, Joe; Jeffrey, Alex (2009). Political Geography. London, GBR: SAGE Publications Ltd. p. 169.