Klaipėdos jachtklubas

Klaipėdos Jachtklubas – tarpukario Klaipėdos lietuvių jachtklubas, įkurtas 1929 m. vasario 13 d.

Klaipėdos jachtklubo vėliava

Klubo valdyba

Klaipėdos jachtklubo valdyba 1935 m. Sėdi vidury: komodoras Balys Sližys, iš dešinės – kapt. Daugirdas, iš kairės – Rašavičius. Stovi iš dešinės: Empacheris, Dagys, Buntinas, Patas, Deckys

Pirmasis jachtklubo steigiamasis susirinkimas sušauktas inžinieriaus R. Vysockio, tuomet buvusio Lietuvos jachtklubo komodoro ir būrelio buriuotojų iniciatyva. Steigiamasis jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo Klaipėdos skyrius.

Pirmuoju klubo komodoru buvo kapitonas L. Stulpinas.

1931 m. antruoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas R. Vysockis.

Iki 1932 m. pabaigos Klaipėdos jachtklubas buvo Lietuvos jachtklubo skyrius. 1933 m. Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku vienetu.

1934 m. pavasarį, R. Vysockui persikėlus į Kauną, trečiuoju komodoru išrenkamas uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys. Sližys tuo metu buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkas.

Jachtklubo iždininko pareigas visą laiką ėjo iš Biržų kilęs Žemės banko buhalteris Šernas. Jis buvo labai energingas ir tvirtas vyras, mėgdavęs pasišaipyti iš kito žmogaus silpnybių.

Jachtklubo raštvedžiu buvo A. Patas.

Narystė klube

Jachtklubo nariai buvo dviejų tipų: rėmėjai ir škiperiai. Nariai rėmėjai buvo pasyvesni: mokėdavo nario mokestį, dalyvaudavo sezono atidarymo, uždarymo iškilmėse ir tomis progomis rengiamuose vakaruose. Rėmėjai buriuodavo pripuolamai, trumpesniais atstumais ir rečiau. Škiperiai buvo kvalifikuoti buriuotojai, nuolat plaukiojo jachtomis, organizuodavo turistines keliones ir regatas.

Pradiniais jachtklubo egzistavimo metais žinomiausi klubo rėmėjai buvo: kapitonas Liudvikas Stulpinas, Žemės banko buhalteris Šernas, locų tarnyboje dirbę kapitonai Adomas Daugirdas ir Juozas Andžejauskas, Žemės banko direktorius Kybrancas, uosto valdybos inžinierius Daunoras, uosto valdybos buhalteris Lastas, lietuvių gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, pašto valdininkai Šaltis ir Kuršius, mokytojas poetas Salys Šemerys.

Tuo pačiu metu jachtklubui priklausė škiperiai: jūrų skautas kapitonas Kukutis, uosto valdybos darbuotojai A. Patas ir Fricas Buntinas, vaistininkas K. Mažonas, Žemės banko tarnautojai Kristupas Plonaitis, Deckys ir Barstaitis, liaudies mokytojas Skvirblys, Privatus gydytojas Valteris Didžys, Ventės žvejas Brinkys, muitinės tarnautojai broliai Empacheriai.

Klubo laivynas

1931 m. komodoro Vysockio ir valdybos narių pastangomis klubas įsigijo jachtą „Vytis“. Tais pačiais metais klubo narys K. Mažonas įsigijo jachtą „Gulbė“, o dr. Valteris Didžys – kelioninę jolę „Aušrinė“.

1934 m. Balys Sližys ėmėsi aktyviai ieškoti klubui reikalingų lėšų ir naujų laivų, tinkamų tolimesnėms kelionėms. Jachtklubo laivyno plėtimui pasirinkta Suomijoje sukurta hai jachtų klasė. Šios klasės jachtos buvo statomos ir Estijoje. 1934 metais konsulo Estijoje Reišio pastangomis įsigyjamas pirmasis Lietuvos hajus „Gintaras“. Laivas buvo įvertintas teigiamai ir vėliau beveik kasmet po klubo laivybą papildydavo naujas hajus. 1935 m. Barstaitis įsigijo „Argus“, 1936 m. Didžys – „Rūtą“, 1937 m. jachtklubas – „Nijolę“.

1936 m. įsteigus buriavimo mokyklą, jos poreikiams nupirkta jachta „Žalčių karalienė“.

1937 m. Gureckas įsigijo amerikietišką 5 m R klasės jachtą, pakrikštytą „Jūratės“ vardu. Sekančiais metais Gureckas įsigijo tarptautinės 6 m R klasės jachtą „Daivą“.

• „Tegu“ (buv. „Gulbė“)
• „Vytis“
• „Žalčių karalienė“
• „Gintaras“

Kelionės

1931 m. „Gulbė“ išsiruošė į savo pirmą kelionę iki Helsinkio. Grįžtant ties Ventspiliu jachtą užklupo audra ir ji buvo gerokai apgadinta. Audros metu įgula nenukentėjo ir įgavo daugiau pasitikėjimo savo laivu.

1932 m. „Gulbė“ nuplaukė iki Kopengahos ir Geteborgo

1933 m. „Gulbė“ atliko savo tolimiausią kelionę į Londoną ir Oslą.

1938 m. „Tegu“ aplankė Gdanską, kai kuriuos kitus Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Latvijos uostus. Kelionėje jachta užtruko 22 dienas.

Regatos

Su „Žalčių karaliene“ pakeliui į 1937 m. Gotlando regatą: K. Vasiliauskas, jachtos vadas P. Buntinas ir M. Empacheris

1935 m. Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS Fårösund organizavo Pabaltijo valstybių buriuotojų sąskrydį, kuriame dalyvauti pakviečiama ir Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo keturios jachtos: „Tegu“ (buv. „Gulbė“), „Vytis“, „Gintaras“ ir „Argus“. „Tegu“įgulą sudarė: A. Patas (jachtos vadas), Salys Šemerys (savininkas), Šimulynas, Volmeris. „Vyčio“: Fricas Buntinas (vadas), dr. Valteris Didžys, Gureckas, O. Mikelaitis, T. Brakas. „Argus“: Kaminskas (vadas), Berstaitis, Kuršus. „Gintaro“: Marcinkus (vadas), Babarskis, Dautartas. Pasibaigus sąskrydžiui Latvijos buriuotojų sąjunga pakvietė lietuvius dalyvauti Fårösund – Ventspilis regatoje. Tai buvo pirmasis Lietuvos jachtų startas tarptautinėje regatoje. Ypatingų rezultatų nebuvo pasiekta. Geriausiai pasirodė Buntino vadovaujamas „Vytis“, jis užėmė trečią vietą KR 6-8 klasėje, nors ir startavo 40 minučių pavėlavęs

1936 m. liepos mėn. dvi klubo jachtos „Rūta“ ir „Gintaras“ dalyvavo Pernu 30 metų ir Helsinkio Nylandsken jachtklubo 75 metų jubiliejinėse regatose.

1937 m. iš jachtklubo jachtų Gotlando regatoje dalyvavo tiktai „Žalčių karalienė“, nes „Tegu“ dėl vairo gedimo nestartavo. „Žalčių karalienė“ šioje regatoje savo klasėje distanciją įveikė greičiausiai ir už tai gavo specialų Visbio miesto prizą. Kitos klubo jachtos – „Vytis“, „Rūta“, „Gintaras“ ir „Nijolė“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos surengtose regatose. Ventspilis – Liepoja regatoje „Nijolė“ užėmė trečią vietą, „Rūta“ – ketvirtą. Liepojos trikampio regatoje „Vytis“ užėmė pirmą vietą, o „Rūta“ – antrą. Tai buvo pirmieji Lietuvos jachtų prizai tarptautinėse regatose.

1938 m., pasibaigus tarptautinei regatai Klaipėdoje, „Rūta“ dalyvavo Latvijos buriuotojų sąjungos rengiamoje regatoje Ventspilis – Ryga ir Rygos jachtklubo 60 metų jubiliejaus minėjimo regatoje, laimėdama įvairių prizų. Tais pačiais metais „Rūta“ svečiavosi Taline ESYR klubo 50 metų sukakties minėjime.

1938 m. pirmojoje Tautinėje olimpiadoje hai klasėje dr. Didžys su „Rūta“ laimėjo aukso medalį, J. Deckio vadovaujama jachtklubo jachta „Nijolė“ pelnė sidabrą; olimpinėje jolių klasėje auksą iškovojo V. Kalvaitis su klubo jole „Nida“, bronzą gavo L. Virkietis su klubo jole „Smiltynė“.

Tradicijos

Jachtklubo sezono atidarymas būdavo gegužės mėn. per Sekmines. Jis buvo iškilmingai švenčiamas. Punktualiai į uosto aikštę išeidavo jachtklubo komodoras. Dalyvaudavo ir Klaipėdos krašto gubernatorius. Visi klubo nariai – rėmėjai ir škiperiai šventiškai išsipuošę: baltos kelnės, tamsiai mėlyni švarkai su juodomis sagomis, tamsiai mėlynos kepurės su baltu antvalkalu. Kas nebūdavo su baltom kelnėm, parade nedalyvaudavo, stovėdavo nuošaliai. Programoje: paradas, jachtklubo komodoro prakalba, jachtų išplaukimas valandėlei į marias.

Vakare „Viktorijos“ salėje organizuojamas vakaras. Įėjimas su pakvietimas. Kiekvienas pakviestasis turėjo teisę atsivesti svečių. Susėsdavo prie atskirų staliukų po 4-6 žmones. Grodavo orkestras. Iš pradžių būdavo nemokamai pateikta kavos ir pyragaičių. Po to pagal individualius pageidavimus kiekvienas galėjo užsisakyti ko norėjo, susimokant už savo lėšas. Šokiai užsitęsdavo iki ketvirtos valandos ryto.

Rudenį, spalio mėn. būvado jachtklubo buriavimo sezono uždarymas su tokiu pat vakaru „Viktorijoje“. Per sezono uždarymo vakarą būdavo aptariama ką klubo nariai veiks žiemą. Buvo tradicija, kad kai kurie, sudarę grupę, su slidėmis nuvykdavo atšvęsti Kalėdas Nidoje Blodės restorane. Ten būdavo paruošti kambariai miegojimui ir užsakyta bendra vakarienė, kurios metu būdavo iškilmingai atšvenčiamas Kalėdų vakaras su giesmėnis ir eglute. Atgal grįždavo slidėmis. Kai kurie žiemą užsiimdavo buriavimu ledrogėmis.

Jachtklubo būstinė

Klaipėdos jachtklubo būstinė

Iki 1935–1936 m. visos jachtos stovėjo Klaipėdos pusėje. Žiemą Klaipėdos jachtklubo jachtos būdavo laikomos po atviru dangum ant kranto žiemos uoste. Tada jos būdavo apdengiamos specialiai pasiūtu brezentiniu uždangalu, kad neįlytų ir neįsnigtų. O vasarą jachtos stovėjo uosto valdybos prieplaukoje.

Jachtklubo raštinė ir susirinkimų salė buvo Šiauriniame rage. Nuo 1938 m. gegužės 24 d. jachtklubo būstinėje įsikūrė ir karo laivo „Prezidentas Smetona“ vadovybė. Ji vieneriems metams išsinuomojo du kambarius, prieškambarį ir virtuvę antrame jachtklubui priklausančio pastato aukšte.

1936 metų pavasarį pastatytas angaras Smiltynėje. Tuo pačiu laiku buvo iškastas ir su pritaikytomis krantinėmis įrengtas baseinas. 1936–1937 metų žiemą Klaipėdos jachtklubo jachtos pirmą kartą žiemojo naujame elinge.

Šaltiniai

1. „Fiziškas auklėjimas“. 1933 m. Nr.3 psl.80
2. „Fiziškas auklėjimas“. 1933 m. Nr.3 psl.79-114
3. „Tegu“ po Baltijos jūrą. „Jūra“. 1938 m. Nr.8 psl.284
4. Plaukimas į Faerezundo regatą. „Jūra“. 1935 m. Nr.1. psl.3
5. Baltijos buriuotojų lenktynės iš Faerezundo į Ventspilį. „Jūra“. 1935 m. Nr.1. psl.22
6. Mūsų buriuotojų laimėjimai. „Jūra“ 1937 m. Nr.8 psl.243
7. Pirmoji olimpinė regata. „Jūra“. 1938 m. Nr.8 psl. 284
8. Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis jūrų laivynas 1935–1940. 33-34 psl. 2009-05-21 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Žurnalas „Jūra“ 1939 m. nr. 3
• „Gero Vėjo!: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai“ – Klaipėda: S. Jokužio l-kla-sp., 2002. . 34 – 36 psl.