Klaipėdos irklavimo klubas Neptūnas

Klaipėdos irklavimo klubas „Neptūnas“ (vok. Memeler Ruderenverein „Neptun“) – istorinis sportinio irklavimo klubas Klaipėdoje.

Istorija

XIX a. intensyvėjant ryšiams tarp Europos ir nepriklausomybę paskelbusių JAV, dalykinės medienos poreikis laivų statyboje išaugo. Krymo karo metais anglų kariniai laivai blokavo Baltijos ir Rusijos uostus, todėl prekyba mediena tuo metu Vokietijai priklausiusiame Klaipėdos uoste itin suintensyvėjo.

Uostamiestyje įsikūrę anglų medienos pirkliai ir juos atlydėję kartu atsivežė savo pomėgius ir įpročius. Pramogoms skirtomis valtimis jie irkluodavo Danės upe ir iškilose po Kuršių marias.1885 m. spalio 1 d. tokio sporto mėgėjai įkūrė Buriavimo ir irklavimo klubą „Neptūnas“. Tarp pirmųjų narių buvo: laivų statyklos savininkas Emilis Fechtneris, taip pat Emilis Rupsonas, Artūras Braueris ir kt. miestiečiai. Pradžioje poreikiai buvo gana kuklūs: organizuoti kolektyvines išvykas po vietinius vandens telkinius, kartu irkluojant ir buriuojant nedidelius laivelius.

Pamažu sportiniai interesai persvėrė veiklą į savo naudą. 1887 m. pirmąkart surengta irklavimo regata, o 1888 m. įsigyta dviem irkluotojams ir vairininkui skirta pirmoji lenktyninė valtis: iš guobos medžio sukonstruota, ji buvo 36 pėdų ilgio ir trijų pėdų pločio (viduryje). Netrukus tokios valtys jau buvo šešios.

Galiausiai buvo nuspręsta atsiriboti nuo buriavimo, todėl 1901 m. spalio 10 d. pavadinimas buvo pakeistas į Irklavimo klubą „Neptūnas“. Treniruotasi ir lenktyniauta miesto teritorija tekančios Danės aštuonių kilometrų atkarpoje ir dvidešimties kilometrų ilgio Vilhelmo kanale (per jį klubo nariai taip pat keliaudavo paplaukioti į Nemuną ir Atmatą). Esant ramiam orui, irkluoti pavykdavo ir Kuršių mariose – išilgai kranto iki pat Drevernos.

1901 m. pradėtas statyti masyvus klubo pastatas su trimis patalpomis valtims sandėliuoti Klaipėdos pilies teritorijoje (išliko iki mūsų dienų). Pirmojo pasaulinio karo metais statyba buvo sustojusi, o į naujas patalpas neptūniečiai persikėlė 1923 m. balandžio 17 d.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, klubas į nestojo ir su ja mažai bendradarbiavo. Rungtyniaujama buvo daugiausiai Rytprūsiuose rengiamuose regatuose: Karaliaučiuje, Tilžėje, Elbinge ir Dancige, kartais Šilutėje. 1929 m. ir 1932 m. buvo organizuota išvyka į Rygos regatą. 1926 ir 1929 m. klubas pats surengė regatas Klaipėdoje, į kurias Kauno sportininkai pakviesti nebuvo.

Nuo 1934 m. „Neptūnas“ iš Lietuvos ir Klaipėdos krašto sportinio gyvenimo pasitraukė galutinai.

Šaltiniai

1. Heins-Heinrich Busse. Eine sportliche Geschichte // Memeler Dampfboot, 2013 August, Nr. 8 S.118 2018-06-22 iš Wayback Machine projekto.
2. H.A.Kurschat. Das Buch vom Memelland, 1968
3. Ruder Regatta // Memeler Dampfboot, 1988 August, Nr. 8 S.128 2018-06-23 iš Wayback Machine projekto.
4. Die erste Sportbooten der Ruderer // Memeler Dampfboot, 1990 Juli, Nr. 7 S.103
5. Heins-Heinrich Busse. Eine sportliche Geschichte // Memeler Dampfboot, 2013 August, Nr. 8 S.118 2018-06-22 iš Wayback Machine projekto.
6. H.A.Kurschat. Das Buch vom Memelland, 1968
7. Irklavimas, akademinis irklavimas // Lietuvos sporto enciklopedija

Nuorodos

• Romualas Lankas. Klaipėdos irklavimo istorijai 125 – Klaipėda: Klaipėdos irklavimo centras, 2012