Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia bažnyčia veikusi XVII XX a Klaipėdoje dabartinėje Pirmą kartą 1683 m Andreas Jur

Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia – bažnyčia, veikusi XVII–XX a. Klaipėdoje, dabartinėje . Pirmą kartą 1683 m. Andreas Jurskis pastatė mūrinę vienabokštę evangelikų reformatų bažnyčią bendruomenės poreikiams. Vėliau ne kartą rekonstruota ir perstatyta. Po Didžiojo gaisro 1854 m. pastatyta nauja neoromaninio ir neogotikinio stiliaus bažnyčia, projekto autorius – . Subombarduota II pasaulinio karo pabaigoje ir galutinai sunaikinta sovietmečiu.

Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia

Tikėjimo srovė	evangelikai reformatai
Savivaldybė	Klaipėdos miestas
Gyvenvietė	Klaipėdos senamiestis
Adresas	Tiltų g. 19
Statybinė medžiaga	Mūras
Pastatyta	1683 m. (pirmą kartą)
Stilius	neoromanika, neogotika

Istorija

Pirmosios žinios apie reformatus Klaipėdoje siekia švedų okupacijos metą, tačiau dar anksčiau čia jau buvo apsigyvenę pavieniai škotų pirkliai – reformatai. XVII a. 4 deš. jų buvo trys keturios šeimos, kurios išlaikė namų dvasininką ir mokytoją, iš Pfalco kilusį Johaną Vendeliną de Rodemą.

1661 m. Vendelinas gavo Didžiojo kurfiursto Fridricho Vilhelmo I leidimą kas ketvirtį atvykti į Klaipėdą pastoriauti reformatams. Jam 1666 m. balandžio 18 d. mirus, maža Klaipėdos reformatų bendruomenė 1667 m. pagaliau gavo krašto valdžios privilegiją pirkti privatų namą, kuriame jų pamokslininkas laikytų pamaldas. Petras Figulas tais pačiais metais buvo pakviestas pamokslininku. Jis gimė Čekijoje, , prie Moravijos sienos, buvo žymaus pedagogo Amoso Komenijaus žentas.

Per bažnyčia sudegė ir reformatų pamaldoms naudotas gyvenamasis namas, vėliau pamaldos vyko liuteroniškoje pilies ir įgulos bažnyčioje, kol Andrėjas Jurskis 1683 m. galėjo pašventinti naują mūrinę, mažu bokšteliu papuoštą bažnyčią, kuriai kertinis akmuo buvo padėtas 1681 liepos 12 d. Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur šiais laikais stovi po II pasaulinio karo sovietmečiu pastatytas daugiabutis namas (Tiltų g. 19).

Po A. Jurskio dirbo žymus daktaras , kuris gimė 1627 m. Prahoje ir studijavo Torūnėje, vėliau buvo pamokslininku Lenkijos Lisoje, Oksforde gavo daktaro laipsnį ir mirė 1691 gegužės 29 d. Roterdame. Ne tik bendruomenės dvasininkai, bet ir jos nariai buvo kilę iš tolimų kraštų, daugiausia iš Anglijos, Škotijos, Olandijos, Prancūzijos.

Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia (kairėje) ir Šv. Jokūbo evangelikų liuteronų bažnyčia (dešinėje) iš Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto prieš II pasaulinį karą.

1854 m. vykęs Didysis gaisras, paženklinęs miesto istoriją, sunaikino praktiškai visą centrinę Klaipėdos miesto dalį. Nuo jo nukentėjo visos Klaipėdos senamiestyje stovėjusios bažnyčios, tarp jų ir Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčia. Ilgametis Klaipėdos istorikas pažymi, kad iš visų atstatomų bažnyčių „ilgiausiai užtruko reformatų bažnyčios atstatymas. Tik 1859 m. pradžioje iždas davė tam pagal sąmatą reikalingą 30 000 talerių sumą, ir statyba prasidėjo.“Prūsijos karališkasis architektas suformavo italų arkinio stiliaus maldos namus, pietų pusėje turėjusius nuo pagrindinio pastato atitrauktą varpinės bokštą. Jame sekmadieniais ir per religines šventes skambėdavo 3 varpai. Mariose ir jūroje plaukiojusiems laivams bokštas buvo reikšmingas orientyras. Pamaldos laikytos tik vokiečių kalba. Bažnyčia buvo pašventinta 1861 m. rugpjūčio 25 d., o iki tol reformatų bendruomenė meldėsi salėje. Naujas pamokslininko namas baigtas jau 1856 m. lapkričio 1 d.Reformatų, pagal 1900 m. gyventojų surašymą, buvo 282 (104 vyrai, 178 moterys. 1867 m. buvo 295 reformatai.

Priklausė , turėjo teisę siųsti savo delegatus į . Nepanoro užmegzti ryšių su Didžiosios . 1925 parapiją sudarė 956 žmonės, kunigavo T. Prisas ir D. Vyzneris. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje reformatų bažnyčia apardyta, vėliau padegta, aukštas jos bokštas nuskeltas. Sovietų valdžios nurodymu visai nugriauta. Pastatas iki karo ne tik turėjo sakralinę reikšmę ir atliko konfesinę funkciją, bet ir buvo savitas Klaipėdos miesto navigacinis ženklas kaip ir Šv. Jono evangelikų liuteronų bei bokštai.

Dabartis

Buvusios Reformatų bažnyčios vieta, dabar čia stovi Tiltų g. 19 daugiabutis.

Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčios vietoje dabar stovi gyvenamasis daugiabutis namas Tiltų g. 19, todėl iki šiol neatstatyta. Maža evangelikų reformatų bendruomenė glaudžiasi Klaipėdos universiteto padalinyje – , H. Manto g. 84 Klaipėdoje.

Šaltiniai

Mažosios Lietuvos enciklopedija, straipsnio autorius Albertas Juška, žiūrėta 2023-12-23.[1]
Johanas Zembrickis, Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija, I tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2002 m., p. 139.
Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, II tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 110.
Alberto Juškos straipsnis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. [2]

[:0-1] Mažosios Lietuvos enciklopedija, straipsnio autorius Albertas Juška, žiūrėta 2023-12-23.[1]

[:1-2] Johanas Zembrickis, Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija, I tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2002 m., p. 139.

[:2-3] Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, II tomas, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 110.

[4] Alberto Juškos straipsnis Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. [2]