Klaipėdos Anglikonų bažnyčia istorinė anglikonų bažnyčia Vitėje stovėjusi tuometinėje Malkų g 7 dabar Uosto g 20 Šiuo me

Klaipėdos Anglikonų bažnyčia – istorinė anglikonų bažnyčia Vitėje, stovėjusi tuometinėje Malkų g. 7 (dabar Uosto g. 20). Šiuo metu buvusi bažnyčios teritorija laikinai priklauso Klaipėdos uosto reikmėms.

Klaipėdos anglikonų bažnyčia

Tikėjimo srovė	anglikonai
Savivaldybė	Klaipėdos miestas
Gyvenvietė	Vitė
Adresas	Uosto g. 20
Statybinė medžiaga	Mūras
Pastatyta	1863 m.
Stilius	Neogotika

Istorija

Anglikonų bendruomenė Klaipėdoje atsirado XVIII a., tačiau ilgą laiką neturėjo savo maldos namų. Juos paskatino čia įsikurti XVIII a. II pusėje suteiktos miestiečių teisės, o dalis jų tapo patricijais – didžiaisiais miestiečiais.Anglija jau nuo XVII a. pab. – XVIII a. pr. domėjosi Baltijos regiono ištekliais – mediena, linais, rugiais, kviečiais, linų sėmenimis ir aliejumi, viskuo, kas reikalinga salai, nesugebančiai pačiai apsirūpinti visais reikiamais ištekliais. Vis labiau intensyvėjantys prekybos saitai su Anglija paskatino atvykėlius apsigyventi Mėmelyje. Dalis anglų buvo ne tik anglikonai, bet ir reformatai, kurie taip pat turėjo savo bažnyčią Tiltų g.

Sklypo paieškos būsimai Anglikonų bažnyčiai buvo sudėtingos. Iš prekybos pelno praturtėjusi Simpsonų šeima padovanojo žemę bažnyčiai, tačiau plotas buvo perduotas garnizonui ir paverstas jodinėjimų aikšte. Vėliau šioje vietoje iškilo Klaipėdos dramos teatras. Anglikonų bendruomenei teko imtis kantrybės derybose su miesto bendruomene, kol bus surasta tinkama vieta maldos namams. Tad galiausiai rasta vieta prie Uosto.

Pirmosios anglikonų bendruomenės pamaldos Klaipėdoje įvyko Didžiosios Britanijos konsulo V. Kampbelo iniciatyva 1860 m. sausio 15 d., Biržos salėje. Šias mišias laikė konsulato šventikas K. R. de Havilandas. Vėliau pamaldos laikytos . 1861 m. lapkričio 7 d. laisvame sklype Malkų g. 7 buvo padėtas kertinis akmuo anglų bažnyčiai. Pirmosios pamaldos joje įvyko 1863 m. rugpjūčio 2 d. Sklypas šiai bažnyčiai buvo parinktas dėl patogumo atvykstantiems anglų jūrininkams į Klaipėdos uostą.

Anglikonų bažnyčios pastato projektą parengė vietinis piešimo mokytojas G. Valdhaueris. Lėšas statybai aukojo anglų kilmės pirkliai, bendruomenės nariai ir Anglijos karalienė Viktorija. Statybos eiga domėjosi , kuri buvo hercogo Friedricho vyriausioji duktė, Vokietijos kaizerio Vilhelmo II žmona. Bažnyčiai vargonus, puošmenas altoriui, sakyklą padovanojo turtingo pirklio Plavo šeima. Klaipėdos anglikonų parapija buvo pavaldi . XIX a. II pusėje prekyba su Anglija nuslopo, todėl daugelis anglų bendruomenės narių išvyko atgal į Angliją. Bažnyčia XX a. pr. buvo perduota vietos liuteronams su sąlyga, kad visi interjero atributai liktų savo vietose. Nuo 1933 m. šioje bažnyčioje kas trečią sekmadienį liuteronų pamaldos vykdavo lietuvių kalba.

Architektūra

Klaipėdos anglikonų bažnyčios išorė turėjo gotikinių ir romaninių formų. Siluetas bei bukas bokštas su kampuose kylančiais bokšteliais priminė XIII a. Anglijos gotikines bažnyčias (Linkolno, Jorko ir kt.). Fasaduose buvo ir daugiau gotikinių elementų: smailiaarkis portalas, tokios pat langų angos ir nišos, arkatūrinis karnizas, perimtas iš romaninio stiliaus. Anglikonų bažnyčia buvo nedidelė: turėjo tik 150 sėdimų vietų. Virš altoriaus kabėjo Anglijos herbas, ant šoninių sienų – marmurinės plokštės su Biblijos tekstais.

Sunaikinimas

Šis unikalus istorinis pastatas nebuvo sunaikintas II pasaulinio karo pabaigoje, todėl ilgą dešimtmetį stovėjo savo vietoje. Anglikonų bažnyčioje iki 1954 m. meldėsi Romos katalikai. Pokario metais bažnyčia buvo vienintelė dominantė uosto panoramoje. 2014 m. ir 2016 m. bažnyčios vietoje buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurie nustatė bažnyčios vietą, kurios buvimą liudija išlikę bažnyčios pamatai ir jų fragmentai. Sovietmečiu plečiant Klaipėdos uostą, bažnyčios pamatai atsidūrė pramoninėje teritorijoje. XXI a. II deš. buvo pastatyti laikinieji statiniai – sandėliai, kurie 2023 m. gruodžio mėn. pradėti ardyti po Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos bylinėjimosi teismuose.

Šaltiniai

Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 198.
Su šaknimis išrautas angliškos Klaipėdos pėdsakas, portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnis, redaktorius Martynas Vainorius, 2019-12-01, [žiūrėta 2023-12-29].
Anglikonų bažnyčia, straipsnis uosto.info informaciniame portale, [žiūrėta 2023-12-29].
Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 113. ISBN 955-544-19-8.
Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 198.
Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 199.
„Klasco“ pagaliau pradėjo griauti savo palapines, www.atviraklaipeda.lt straipsnis, redaktorius Martynas Vainorius, 2023-12-16, [žiūrėta: 2023-12-29].

[:0-1] Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 198.

[:1-2] Su šaknimis išrautas angliškos Klaipėdos pėdsakas, portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnis, redaktorius Martynas Vainorius, 2019-12-01, [žiūrėta 2023-12-29].

[3] Anglikonų bažnyčia, straipsnis uosto.info informaciniame portale, [žiūrėta 2023-12-29].

[4] Johanas Zembrickis, Klaipėda XIX amžiuje, leidykla – Libra Memelensis, Klaipėda, 2004 m., p. 113. ISBN 955-544-19-8.

[5] Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 198.

[6] Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, p. 199.

[7] „Klasco“ pagaliau pradėjo griauti savo palapines, www.atviraklaipeda.lt straipsnis, redaktorius Martynas Vainorius, 2023-12-16, [žiūrėta: 2023-12-29].