Kipro geografija

Kipro geografija – Kipro gamtinių sąlygų aprašymas (įtraukiant visą Kipro salą – Kipro Respubliką, Šiaurės Kiprą bei Akrotirį ir Dekeliją).

Kipro topografinis žemėlapis

Kipro politinis-administracinis žemėlapis

Padėtis

Kipras – sala Viduržemio jūros rytuose (), į pietus nuo Turkijos. Geografiškai priskiriama Artimiesiems Rytams, nors geopolitiškai paprastai traktuojama kaip Europa (priklauso Europos Sąjungai ir daugeliui kitų Europos organizacijų).

Kipro salos krantai (kranto linijos ilgis 648 km) žemi, lygūs, tik šiaurėje statūs. Daug nedidelių įlankų ir kyšulių. Pakrantėse yra keletas smulkių salelių ir uolų. Šiaurės rytuose ryškiai išsišauna Karpazo pusiasalis.

Kraštiniai Kipro taškai:

• šiaurėje ir rytuose – Apaštalo Andriejaus kyšulys bei mažos salelės greta;
• pietuose – ;
• vakaruose – Arnaučio kyšulys.

Paviršius

Troodo kalnai

Pietvakarinė Kipro dalis kalnuota – ten iškilę erozijos smarkiai paveikti Troodo kalnai, siekiantys 1951 m (Olimpo kalnas). Centrinėje šalies dalyje besidriekianti kalvota aliuvinė Toodo kalnus skiria nuo šiaurinėje pakrantėje stūksančio Kirenijos kalnagūbrio. Jis kyla iki 1024 m ().

Kalnai sudaryti iš klinčių, magminių uolienų, daug kur stačiašlaičiai, paveikti erozijos. Pasitaiko žemės drebėjimų (didžiausi – 1222, 1953 m.).

Skardinga Akamo pusiasalio pakrantė

Klimatas

Kiprui būdingas subtropinis mediteraninis klimatas su karštomis sausomis vasaromis ir lietingomis žiemomis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 3 °C (Troodo kalnuose) iki 10 °C (Mesaorijos lygumoje), liepos atitinkamai 22 ir 29 °C. Kritulių iškrinta nuo 300–400 mm (Mesaorijos lygumoje) iki 1000 mm (Troodo kalnuose) per metus. Drėgnasis laikotarpis – gruodį–kovą. Vasaromis lyja labai retai. Žiemą kalnuose pasitaiko sniego.

Jūros vandens temperatūra nuo gegužės iki lapkričio viršija 20 °C, o žiemą kiek atvėsta iki 16–19 °C.

• Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +46,2 °C (Nikosija, 2020 m. rugpjūčio 4 d.);
• Žemiausia užfiksuota temperatūra: -12,8 °C (Trikukija, 1964 m. sausio 30 d.).

Druskingas Larnakos ežeras

Hidrografija

Upių tinklas retas. Upės išteka iš kalnų ir būna vandeningos tik žiemą. Ilgiausios upės – Pediajas (98 km), Jalijas, Serachis. Sudaryta daug tvenkinių (Kurio, Asprokremo, Evretu, Gečitkiojaus ir kt.). Yra keli gėli ir 2 druskingi ežerai (, ). Kalnuose yra krioklių.

Dirvožemiai

Mesaorijos lygumoje būdingi (derlingiausi Kipro dirvožemiai), Kirenijos kalnuose – kalciažemiai, Troodo kalnuose – rudžemiai.

Gyvoji gamta

Kipro muflonas

Kiprui būdinga subtropinė augmenija. Miškai išlikę tik kalnuose (>500 m aukščio) ir užima beveik 19 % (2018 m.) salos ploto. Kitur veši krūmynai (makija, gariga). Būdingos pušys, kedrai, kiparisai, ąžuolai. ir  – endeminės rūšys.

Gyvūnija gana skurdi. Užfiksuota 21 žinduolių rūšis (muflonai, rudosios lapės, danieliai, šernai, Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai, ežiai, šikšnosparniai). Yra 380 paukščių rūšių (kurapkos, perkūno oželiai, putpelės, slankos, sėjikai, flamingai, antys, gervės, , juodieji ir baltieji gandrai, ereliai, pelikanai, garniai ir kt.), driežų, gyvačių.

Saugomos teritorijos užima 3493 km² (apie 38,5 %) Kipro ploto. 11 nacionalinių miškų parkų, 7 gamtos rezervatai, . Larnakos ir Limasolio ežerai saugomi Ramsaro konvencijos.

Pagrindinės ekologinės problemos – vandens stygius ir druskėjimas, buitinė ir pramoninė tarša, pesticidų naudojimas, pakrančių erozija, urbanizacijos grėsmė gamtos buveinėms.

Šaltiniai

1. Cyprus, The World Factbook, CIA.
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 210
3. Kipras: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
4. Cyprus climate guide, weather2travel.com
5. „Ιστορική θερμοκρασιακή καταγραφή – Καταρρίφθηκε το παγκύπριο ρεκόρ των 45.6 βαθμών Κελσίου“. Kitasweather.
6. „Αυτή είναι η χαμηλότερη θερμοκρασία που καταγράφηκε ποτέ στην Κύπρο!“ 2016-01-28 iš Wayback Machine projekto.. Newsbomb

Vikiteka: Kipro geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga