Kermušynai (Pilkalnio apskritis)

Kitos reikšmės – Kermušynai (reikšmės).

Kermušynai vok. Kermuschienen, Ladmannsfelde
Kermušynai 54°46′03″š. pl. 22°42′19″r. ilg. / 54.7675°š. pl. 22.7054°r. ilg. / 54.7675; 22.7054 (Kermušynai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Kermušynai (vok. Kermuschienen, nuo 1938 m. Ladmannsfelde) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 13 km į rytus nuo Pilkalnio, 17 km į šiaurės rytus nuo Stalupėnų.

Istorija

Kermušynų kaimo bendruomenė 1937 m.

Minimi nuo 1660 m. Po 1709–1711 m. maro, 1734 m., kaime gyveno 8 ūkininkų šeimos, iš kurių tik viena buvo lietuvių (Jurge Spurga).1785 m. buvo mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 9 ugniakurais,1821 m. – mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 62 gyventojais.1854 m. Kermušynuose buvo 14 gyvenamųjų pastatų ir 110 gyventojų.1723–1818 Priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Pyragių valsčiui. Tikintieji priklausė Širvintos evangelikų liuteronų parapijai. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaime buvo mokykla (minima 1734 m.), vėjo malūnas (minimas 1782 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo kaimas išnyko. Nuo 2008 m. jo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.
146	127	127	125
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Kermušynai, vok. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.
3. Kermuschienen, Aus den Prästationstabellen (PT) und Mühlenkonsignationen des Domänenamtes Dörschkehmen und des Landkreises Pillkallen, Erwin Spehr, vok.
4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.68. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p.325. Kümmel, Halle, 1821 vok.
6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.377. Baensch, Magdeburgas, 1854, vok.
7. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.
8. www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.