Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia

55°37′55″š. pl. 22°56′12″r. ilg. / 55.6319205°š. pl. 22.9366341°r. ilg. / 55.6319205; 22.9366341

Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia
Tikėjimo srovė	reformatai
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Kelmė
Pastatyta	1615 m.
Stilius	Renesansas ir gotika

Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia – evangelikų reformatų maldos namai, įsikūrę Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 75.

Šios bažnyčios patalpose vyksta ir evangelikų liuteronų pamaldos.

Istorija

Pastatyta 1615 m., po gaisro 1767 m. Jurgio Gruževskio lėšomis 1807 m. atstatyta. Renovuota 1992 m.

2015 m. kovo mėn.

Plintant protestantizmui Kelmės katalikų parapija neteko didžiausios dalies savo parapijiečių kartu su jos klebonu Ben. Kotarskiu, priėmusiu reformatų tikėjimą. Katalikų parapijos bažnyčia iki 1569 m. stovėjo uždaryta, kol pagaliau reformatai pradėjo joje laikyti savo pamaldas. Žemaičių kapitulos kan. Jonas Kazakevičius pareikalavo iš protestantų grąžinti Kelmės katalikų bažnyčią, į kurią jis buvo paskirtas. Protestantams nepatenkinus jo reikalavimo, 1606 m. užvedė Raseinių teisme bylą, kurią pralaimėjo. Vėliau ta byla buvo perkelta į Vilniaus tribunolą, kurio sprendimu bažnyčia buvo grąžinta likusiems Kelmės katalikų parapijos nariams. Reformatams teko pasistatyti naują bažnyčią.

Mišri parapija

Bėgant šimtmečiams kito religinės, ideologinės ir politinės gyvenimo struktūros bei valstybių sienos. To kaitaliojimosi neišvengė ir Kelmės evangelikų reformatų parapija: jos narių tarpe, be lietuvių, atsirado ir kitų tautybių parapijiečių, be to, prie reformatų prisidėjo ir liuteronų, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis ir retkarčiais Gruževskių dinastijos palikuonims – lenkų kalba. Parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu. Ilgametis jos klebonas Konstantinas Kurnatauskas, aptarnavęs Kelmės parapiją apie 40 metų prieš II pasaulinį karą, laikė pamaldas trimis kalbomis. Būdamas ekumeninio bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė altorių liuteronams, o šventą vakarienę dalino abejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams – ostiją.

Architektūra

Bažnyčia vienanavė, stačiakampio plano, su beveik tokio paties pločio presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside. Po presbiterija rūsyje buvo erdvi kripta. Prie pagrindinio fasado centre stovi monumentalus aukštas kvadratinio plano bokštas. Visų patalpų perdangos skliautinės. Nava ir presbiterija dengtos kryžminiais skliautais, kurie dekoruoti siauromis tinko , imituojančiomis žvaigždžių piešinį. Nerviūros kampuose sueina į piliastrus, kurių kapitelių ir bazių profiliai renesansiniai. Apsidę nuo navos skiria arka. Bokšto pirmame aukšte – prieangis kryžminiais skliautais, iš kurio mūriniais sraigtiniais laiptais patenkama į bokšto patalpas ir į pastogę; antrame aukšte yra vargonų choras.

Šaltiniai

1. Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia (žiūrėta 2013-07-28)
2. . kelme.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.

Nuorodos

Vikiteka: Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kelmės evangelikų liuteronų parapija 2015-10-27 iš Wayback Machine projekto.