Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kazimieras Linkevičius (1929 m. gruodžio 25 d. Dvarniškis, Molėtų raj. – 2013 m. gruodžio 21 d.) – instrumentalistas (obojus), dirigentas ir pedagogas.

Biografija

Bendrąjį lavinimą gavo Kauno mokyklose, 1949 m. baigė Kauno 3-ąją suaugusiųjų gimnaziją. 1942–1944 m. pas Panemunės vargonininką K. Kairiūkštį išmokęs vargonuoti, dvejus metus dirbo jo padėjėju. Įstojęs į Kauno muzikos mokyklos antrą kursą, pas Nikodemą Martinonį mokėsi vargonavimo, o pas V. Klovą ir A. Daunorą – kompozicijos.

1947 m. perėjo į Kauno konservatorijos doc. R. Džiugo obojaus klasę. 1952 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, įgijo orkestro solisto ir pedagogo kvalifikaciją. Vėliau dvejus metus konservatorijoje neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą (dėst. Nadežda Kazakauskienė). Maskvos universitete lankė kvalifikacijos kursus, parengė estetikos dėstymo programą, kuri 1972 m. patvirtinta universiteto Estetikos katedros taryboje (vadovas M. Ovsianikovas). 1975–1983 m. neakivaizdiniu būdu studijavo Maskvos pedagoginio instituto aspirantūroje, parengė ir apgynė pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją (vadovė prof. N. Vetlugina). 1986 m. Kauno Politechnikos instituto mokslinė taryba suteikė jam docento vardą. Lietuvos mokslo nostrifikacijos taryba pripažino socialinių mokslo daktaro laipsnį ir docento vardą.

1945–1947 m. dirbo muzikos vadovu Aleksoto vaikų darželiuose, 1948–1950 m. – Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, kur suorganizavo apie 80 dalyvių vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir parengė 1950 m. respublikinei dainų šventei, dalyvavo su juo koncertuose bei Kauno miesto kultūros renginiuose. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir Dirbtinio pluošto gamyklos ceche suorganizavo vokalinius ansamblius.

1950–1956 m. dėstė muziką Kauno mokytojų seminarijoje, 1952–1968 m. – Kauno muzikinio teatro chormeisteris, parengė 16 operų ir 38 operečių chorines scenas. 1967–1974 m. – Kauno medicinos instituto vyr. dėstytojas, 1974–1979 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Estetikos katedros vedėjas, 1979–1987 m. – Kauno Politechnikos instituto vyr. dėstytojas ir docentas. 1987–1991 m. – Kauno medicinos instituto Filosofijos katedros docentas, nuo 1992 m. – Kauno „Versmės“ vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ekspertas.

Dirbo ir su pučiamųjų orkestrais. Vadovavo Kauno mokyklų ir vaikų namų moksleivių orkestrui (buvo suorganizavęs ir išpopuliarinęs vien merginų orkestrą), taip pat vadovavo Šilko kombinato ir Medicinos instituto pučiamųjų instrumentų orkestrams. Studentų orkestras dalyvavo Baltijos respublikų dainų šventėse „Gaudeamus“ Vilniuje, Rygoje ir Taline, o vadovas buvo šių švenčių dirigentas.

K. Linkevičius yra daugelio muzikinių straipsnių, bukletų ir metodinių darbų autorius. 1959 m. išleido knygą „Muzikinis auklėjimas vaikų darželyje“, metodinius darbus „Muzikuokime visi“ (1979 m.), „Mokomės groti“ (1990 m.) ir kt. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, sukūrė ir išleido daugiau kaip 40 dainelių vaikams (kai kurioms pats parašė ir tekstus), harmonizavo per 10 lietuvių liaudies dainų vaikams.

Literatūra

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.