Nadežda Kazakauskienė

Nadežda Kazakauskienė (1926 m. lapkričio 8 d. Leningrade – 2009 m. kovo 9 d. Vilniuje) – choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija

Antrojo pasaulinio karo metais dirbo ligoninės chirurgijos skyriuje medicinos sesele. 1945–1949 m. choro dirigavimo mokėsi Leningrado N. Rimskio-Korsakovo muzikos technikume (dėst. E. Kudriavceva), 1949–1954 m. choro dirigavimo studijas tęsė Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. A. Jegorovo klasė). Konservatoriją baigusi aukso medaliu, 1954–1957 m. pas tą patį profesorių tobulinosi aspirantūroje.

1957–1963 m. Novosibirsko (Rusija) M. Glinkos konservatorijos Choro dirigavimo katedros vedėja ir dėstytoja, vadovavo filharmonijos akademinei kapelai ir Meno darbuotojų namų vaikų chorui. Su filharmonijos choru parengė „Patetinę oratoriją“, W. A. Mozarto „Requiem“, P. Čaikovskio kantatą „Maskva", L. van Beethoveno Fantaziją c – moll fortepijonui ir chorui, Devintosios simfonijos finalą. Koncertų surengė didžiuosiuose Sibiro miestuose, Maskvoje ir Bulgarijoje.

Nuo 1964 m. rudens Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytoja, nuo 1969 m. e. doc. pareigas, nuo 1988 m. Lietuvos muzikos akademijos docentė. Daug metų lygia greta choro dirigavimą dėstė ir Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (menų gimnazijoje), 1976–1977 m. buvo šios mokyklos choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkė.

Pedagogė išugdė per 80 jaunųjų choro dirigentų, parašė ir paskelbė mokslo metodinių darbų: „Choro dirigavimo dėstymo metodika“ (1958, rusų kalba), „Choro dirigavimo dėstymo metodika“ (1967), „Chorinio dirigavimo kurso programa“ bendraautorė (1968), „Chorinio dirigavimo dėstymo metodikos pagrindai" (1987).

Be pedagoginio darbo, N. Kazakauskienė daug metų vadovavo Šalčininkų rajoninių kultūros namų mišriajam chorui, jį konsultavo, parengė rajono dainų šventėms ir 1975 m. respublikinei dainų šventei Vilniuje. Buvo respublikinių dainų švenčių konsultantė, choro dirigavimo valstybinių egzamnų komisijų pirmininkė ir narė.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.