54 53 57 š pl 23 53 37 r ilg 54 89917 š pl 23 89361 r ilg 54 89917 23 89361 Kauno šv Mikalojaus bažnyčiaVyskupija KaunoD

54°53′57″ š. pl. 23°53′37″ r. ilg. / 54.89917°š. pl. 23.89361°r. ilg. / 54.89917; 23.89361

Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Benediktinių g. 8
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	XV a.
Stilius	gotika

Kitos reikšmės – Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia (arba Kauno benediktinių bažnyčia) – bažnyčia, stovinti Senamiestyje, Žaliakalnio pietvakarinės kalvos šlaite.

Istorija

Bažnyčia pastatyta XV a. Motiejus Valančius teigia, kad 1495 m. šiai bažnyčiai suteikti ketveri visuotiniai atlaidai. 1503 m. perduota Kauno parapinei bažnyčiai. Apie 1528 m. paskirtas kunigas. Jam Kaune dovanoti 2 valakai žemės. Po kelerių metų kunigas išsikėlė, o žemę pardavė.

1624 m. Kauno maršalkos Andriaus Skorulskio rūpesčiu bažnyčia paskirta vienuolėms benediktinėms. Iki 1627 m. suremontuota, pastatytas medinis vienuolynas. Jam paskirta žemės ir skypų Kaune, dovanotas Petrašiūnų palivarkas, o 1643 m. – Paštuva su Kvesų kaimu. Manoma, kad bažnyčia nukentėjo 1655 m. 1663 m. remontuota. XVIII a. bažnyčia ir vienuolynas aptverti masyvia mūro tvora. 1782 m. buvo 22 vienuolės.

1812 m. iš bažnyčios išvežti sidabriniai liturginiai reikmenys, rūbai, kiti daiktai, vienuolynas apardytas. Apie 1822–1829 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1831 m. vienuolės laikė parapinę mokyklėlę. 1834 m. išmūryta dengta galerija, jungusi vienuolyną su bažnyčia. 1842 m. caro valdžia nusavino vienuolyno žemes. Valdžia vienuolėms mokėjo algas. XIX a. pabaigoje trukdyta į vienuolyną įstoti naujoms narėms. Vietoj mirusių, jų pavardėmis slapta būdavo priimamos kitos vienuolės.

1903 m. iš 12 vienuolių vyriausioji turėjo 93, jauniausioji – 65 metus. Nuo 1905 m. priimti į vienuolyną nebedrausta. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, vienuolyno viršininkė neleisdavo lietuvaitėms kalbėtis gimtąja kalba, skaityti lietuvišką literatūrą. 1919 m. virš altoriaus kabojo Lenkijos herbas. 1924 m. 10 vienuolių lenkių perkeltos į Kolainius. Tarpukariu vienuolės laikė mokinių bendrabutį, prieglaudą, vaikų darželį, 1938 m. rengė siuvimo kursus, turėjo bažnytinių rūbų dirbtuvę.

1919 m. bažnyčia remontuota. 1924 m. pastatyta klebonija. 1938–1939 m. bažnyčia rekonstruota. Iš 7 altorių liko tik 3. Vienas altorius įrengtas pagal Liudo Truikio projektą. Jis dekoravo ir visą bažnyčios interjerą. Langų vitražus kūrė dail. Vytautas Pranas Bičiūnas.

1948 m. bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. Bažnyčia paversta knygų sandėliu. 1961–1968 m. vienuolynas iš dalies restauruotas ir rekonstruotas, pritaikytas bendrabučiui. 1973 m. išgabenti varpai. 1989 m. iš bažnyčios išvežtos knygos. 1990 m. bažnyčia suremontuota ir grąžinta tikintiesiems.

Architektūra

Bažnyčia gotikinė, sudėtingo plano, vienabokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora mūrinė.

Galerija

Fasadas ir varpinė
Vakarinis fasadas
Šiaurinė bažnyčios siena
Apsidė
Vartai į šventorių
Vienuolynas

Literatūra

Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1928 m., Nr. 12, 13-15 psl. [1]

Nuorodos

Vikiteka: Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kauno šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčia (kaunoarkivyskupija.lt)
Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolyno istorija (Architektūros objektai) 2017-03-15 iš Wayback Machine projekto.
Benediktinių bažnyčia (Kaunas)