Savivaldybė mėnesinis savivaldybių reikalams skiriamas laikraštis vėliau mėnesinis savivaldybių darbuotojų žurnalas leis

Savivaldybė – mėnesinis savivaldybių reikalams skiriamas laikraštis, vėliau mėnesinis savivaldybių darbuotojų žurnalas, leistas 1923–1940 m. Kaune ir savivaldos teorinis ir praktinis žurnalas, leistas 1993–1996 m. Vilniuje.

Savivaldybė, paskutinis numeris, 1940 m.

Istorija

Savivaldybė 1923–1940 m.

Nuo 1923 m. birželio mėn. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas pradėjo leisti mėnesinį laikraštį, vėliau žurnalą „Savivaldybė“. 1929 m. tiražas buvo pasiekęs 6500 egz. Nagrinėjo įvairias savivaldybių veiklos sferas, nušvietė sveikatos, kultūros ir švietimo klausimus. Iš pradžių žurnale buvo vengiama diskutuoti apie savivaldos plėtrą, nes tai nesiderino su oficialia politika, todėl savivaldybininkai jį ignoravo.

Nuo 1935 m. žurnalą leido Lietuvos miestų sąjunga. Spausdino „Dirvos“ spaustuvė Marijampolėje, , Raidės spaustuvė, nuo 1929 m. Nr. 9 – Kaune. 1927–1929 m. leido priedą „“, kuris 1931 m. tapo savarankišku žurnalu. Tiražas 1929 m. – 7000 egz. Paskutinis numeris išėjo 1940 m. liepos mėnesį su Stalino nuotrauka.

Redakcija

Redakcijos ir administracijos adresas iš pradžių buvo Laisvės al. 9, nuo 1933 m. Nr. 5 – Gedimino g. 29 (Savivaldybių departamente, III a.), nuo 1935 m. – Laisvės al. 6 (Apskrities savivaldybės rūmuose, leido Lietuvos Miestų Sąjunga), nuo 1936 m. Nr. 8 – Laisvės al. 5, b. 1.

Bendradarbiavo , , Antanas Jakobas, Liūnė Janušytė, Karolis Reisonas, , Aleksandras Ružancovas, Steponas Stulginskis, J. Undraitis, ir kt.

Redaktoriai

V. Marcinkus – nuo 1923 m. Nr. 1 iki Nr. 5;
– 1923 m. Nr. 8-9;
Valentinas Gustainis – nuo 1923 m. Nr. 5 iki 1927 m. Nr. 12;
Jokūbas Šernas – nuo 1925 m. Nr. 6-7;
– nuo 1926 m. Nr. 6-7;
Jonas Vilkaitis – nuo 1926 m. Nr. 8;
– nuo 1927 m. Nr. 2 iki 1931 m. Nr. 2;
Matas Šalčius – nuo 1928 m. Nr. 1 iki Nr. 4;
Viktoras Jocaitis – nuo 1928 m. Nr. 4 iki 1934 m.;
– nuo 1931 m. Nr. 3;
Pranas Barkauskas – nuo 1931 m. Nr. 7;
Jonas Naujokas – nuo 1939 m. Nr. 6;
Valerijonas Knyva – 1940 m. Nr. 7-8;

Savivaldybė 1992–1995 m

1940–1990 m. realios demokratinės savivaldos Lietuvoje nebuvo, todėl ir teorinio leidinio nereikėjo. 1992 m. lapkričio 18 d. pasitarime pas Vyriausybės ministrą be portfelio Stasį Kropą, kuriame dalyvavo Didžiųjų miestų sąjungos pirmininkas Adolfas Antanas Balutis, Rajonų sąjungos pirmininkas , Miestų sąjungos pirmininkas Zenonas Streikus ir Didžiųjų miestų sąjungos valdybos narys Valentinas Šapalas, nutarta atkurti žurnalą „Savivaldybė“. Vyriausybė pažadėjo ir finansinę paramą, tačiau vėliau žurnalo nerėmė. Žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas Stasys Kropas, faktiškai redagavo ir Virgilijus Kačinskas. Tačiau per 1993 m. sugebėta išleisti tik du numerius, iš jų Nr. 1-2 dvigubu numeriu. Tik redaktoriumi tapus Virgilijui Kačinskui ir įkūrus nepelno leidybos ir informacijos paslaugų įmonę „Savivalda“ 1994 ir 1995 m. išėjo po 12 žurnalo numerių. Nuo 1995 m. kovo mėn. redaktore dirbo .

Leistas 1000 egz. tiražu, tačiau prenumeratorių buvo apie 200. Artėjant 1995 m. savivaldybių rinkimams dėl savivaldybių įsiskolinimo už prenumeratą pablogėjo leidybos įmonės finansinė padėtis, kurią pablogino ir kylanti infliacija, todėl žurnalo leidimas 1996 m. buvo nutrauktas.

Autoriai

Nuolatinių žurnalistų žurnalas neturėjo. Didžiają dalį informacijos iš savivaldybių gyvenimo rengė pačių savivaldybių atstovai spaudai, tarybų nariai, merai. Beveik kiekviename numeryje buvo interviu su savivaldybių sąjungų vadovais, savivaldybių politikais, tarnautojais ar specialistais. Interviu su merais, ministrais bei Seimo nariais dažniausiai rengė .

Apie vietos savivaldos teisinę bazę ir demokratiją savivaldoje dažniausiai rašė doc. , Algirdas Astrauskas, Remigijus Čiegis, , , Rimantas Lazdynas, , Alfonsas Vaišnoras. Pagrindiniai autoriai apie finansus, mokesčius ir ekonomiką – , Alfonsas Brazas. Apie Europos Sąjungos politiką straipsnius rengė .

Reikšmė

Žurnalo publikacijos, supažindindamos savivaldybių ir valstybės politikus bei specialistus su savivaldos istorija, teorija ir praktika, padėjo suformuoti požiūrį į demokratinė savivaldą Lietuvoje. Tai buvo gera savivaldybių pasidalijimo praktine patirtimi tribūna. Spausdinami įstatymų projektai kėlė diskusijas aktualiais klausimais ir leido išvengti kai kurių klaidų. Vienas iš pagrindinių žurnalo nuopelnų – Lietuvos savivaldybių asociacijos įstatymo priėmimas ir vieningos savivaldybių organizacijos vietoje iki tol veikusių keturių įsteigimas.

Šaltiniai

Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 445 psl.

Nuorodos

„Savivaldybė“ 1923–1940 m. E-paveldas.lt

[1] Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 445 psl.