Karalienės Luizės tiltasTiltas nuo Tilžės Rusija Karalienės Luizės tiltas 55 05 02 š pl 21 54 22 r ilg 55 0839 š pl 21 9

Karalienės Luizės tiltas

Tiltas nuo Tilžės (Rusija)
Karalienės Luizės tiltas 55°05′02″š. pl. 21°54′22″r. ilg. / 55.0839°š. pl. 21.906°r. ilg. / 55.0839; 21.906 (Karalienės Luizės tiltas)

Vieta	Tilžė-Panemunė
Kerta	Nemuną
Ilgis	416,3 m
Aukštis	11,4 m
Pastatytas	1907 m. spalio 18 d.
Konstrukcija	Sijinis tiltas

Karalienės Luizės tiltas (vok. Königin-Luise-Brücke, rus. Мост королевы Луизы) – automobilių kelio tiltas per Nemuną Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunės ir Tilžės miestų. Ilgis – 416,3 m. Pavadintas Prūsijos karalienės Luizės vardu. Priklauso Rusijos Federacijai.

Priešistorė

Jau nuo Kryžiuočių ordino laikų ši vieta ties Tilže buvo svarbus transporto kelių susikirtimo mazgas. Viena transporto arterija buvo pati Nemuno upė, kita – kelias iš Prūsos į Lietuvą, kuriame ties Tilže buvo nepavojinga persikėlimo per upę vieta. Žemiau to padaryti nebuvo įmanoma dėl užpelkėjusio Nemuno žemupio, o aukščiau Tilžės toliau keliauti trukdė statūs dešiniakrančiai upės šlaitai.

Tiltas Panemunės pusėje 1937 m., papuoštas Lietuvos herbu

Tiek Lietuva, tiek Kryžiuočių ordinas visiškai nepageidavo turėti čia tiltą, nes juo į kitą krantą galima buvo perkelti priešo kariuomenę, todėl keleivių poreikiams tenkinti veikdavo tik perkėla. Pirmąją tokią perkėlą Prūsijos hercogas Albrechtas įsakė įrengti 1600 m. Gana greitai jos pajėgumų ėmė nebepakakti ir Tilžės miestas paprašė hercogo leisti veikti dar vienai, vadinamajai „miesto perkėlai“. Visgi ir abi minėtos perkėlos nesugebėdavo perkelti išaugusio prekeivių srauto, ypač žiemą, kai dėl apledėjusios upės perkėlų darbą tekdavo nutraukti. Tada per upę keldavosi ledu. Padėtį išgelbėti galėjo tik stacionarus statinys.

Pirmas tiltas pastatytas dar XVI a., bet buvo išardytas 1678 m., kai švedų kariuomenė artėjo Tilžės link. Per rusai užėmė Prūsiją ir išbuvo joje ketverius metus. Prekybiniams ir, visų pirma, militaristiniams poreikiams tenkinti Rusijos imperijos kariuomenė įrengė plaustinį tiltą, o 1762 m. traukdamasi sugriovė.

Visgi Tilžės gyventojai jau buvo spėję pajusti tilto privalumus ir ėmė prašyti Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo leisti pastatyti per Nemuną stacionarų tiltą. Toks 340 metrų ilgio, besiremiantis į 36 pontonus tiltas buvo atidarytas 1767 m. Juo iš garsiojo Tilžės jomarko lietuvininkai veždavosi amatininkų gaminius į dešiniakrantę Mažąją Lietuvą, iš užliejamųjų Nemuno pievų Tilžės apylinkių ūkininkai gabendavosi šieną sau ir skaitlingoms kareivių įguloms mieste.

Eismą naujuoju tiltu tekdavo dukart per dieną stabdyti: reikėdavo praleisti susikaupusius sielius, baidokus ir kitus laivus. Prieš prasidedant žiemai, tiltą išardydavo ir iki pavasario sandėliuodavo Tilželės upės žiotyse. Tuomet perkėlą per upę rogėmis, o per ižą – ir laiveliais – organizuodavo Prūsijos Karališkasis paštas. Potvynių metu eismas sustodavo visiškai. Siekiant sutrukdyti persikelti Napoleono kariaunai per Nemuną 1807 m. jis buvo sudegintas.

Prasidėjus geležinkelių statybos erai, Klaipėdos-Tilžės geležinkeliui reikėjo tilto per Nemuną. Toks plieno konstrukcijų inžinerinis statinys buvo pradėtas naudoti 1875 m. Ant jo, šalia geležinkelio bėgių, buvo įrengtas ir šaligatvis pėstiesiems, tad persikėlimas per Nemuną šiek tiek palengvėjo.

Statyba ir eksploatavimas

Prasidėjęs XX a. aiškiai reikalavo naujo modernaus persikėlimo per Nemuną. Tik taip buvo galima patenkinti išaugusius laivininkystės, antžeminio transporto, pašto ir prekybos poreikius tarp Vakarinės Lietuvos, Kuršo ir Vokietijos rytinės dalies. Lietuvininkų visuomenės veikėjas Martynas Jankus Ragainės apskrityje surinko daug gyventojų parašų ir kreipėsi į Prūsijos Susisiekimo ministeriją. Tilžės (jam tąkart priklausė ir kairėje Nemuno pusėje esantis miesto centras, ir dešinėje pusėje išsidėstęs Užnemunės rajonas, dabartinis Panemunės miestas) burmistro Polio pastangų dėka 1904 m. vėlų rudenį prasidėjo statybos.

Suprojektuoti septyni granito taurai, kuriems nebuvo baisūs Nemuno ledonešiai ir pamatų paplovimas upės srove. Ant jų gulė trys 19 metrų aukščio metalinės santvaros, kiekviena po 105 metrus.

Tarpukaryje: pakėlus tilto dalį, praplaukdavo laivai

Ketvirtoji 12 metrų anga buvo skirta praplaukiantiems per Nemuną laivams – jos perdanga buvo pakeliama per vieną minutę pirmojoje tilto atramoje esančiais mechanizmais. Bendras tilto ilgis 416 m, važiuojamoji dalis – 7,2 m pločio, įrengta ant plieninio denginio su keliasluoksniu lentų paklotu ant jo, be to, supilti ir sutvirtinti prietilčio pylimai. Tai buvo stiliaus statinys, virš jo portalo iškeltas Prūsijos karalienės Luizės bareljefas su užrašu Karalienės Luizės tiltas.

Tilto atidarymo data sutapo su Luizės apsilankymo Tilžėje šimtmečiu, todėl pavadintas jos vardu. Kainavęs iždui 1,8 milijonus markių, jis iškilmingai atidarytas 1907 m. spalio 18 d. Į atidarymo iškilmes atvyko pats Prūsijos princas Frydrichas Vilhelmas. Lygiai dvyliktą valandą, giedant chorams, tilto viduryje miesto valdininkai kartu su princu paskelbė, kad tiltas pradeda veikti. Atidarymo ceremoniją buvo galima stebėti iš laivelių. Įvykiui prisiminti išleistas penkių centimetrų skersmens medalis su karalienės portretu vienoje ir tilto vaizdu kitoje pusėje.

Dviejų Rytprūsių regionų sujungimas Karalienės Luizės tiltu paskatino ekonominį augimą, bet jis tęsėsi neilgai, nes netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Siekiant išvengti rusų kariuomenės įsiveržimo į Rytų Prūsiją iš šiaurės, nutarta tiltą susprogdinti, ir tik miesto burmistro pastangomis jis išliko. Rusai vis tiek įžengė į Tilžę ir traukdamiesi jau norėjo išsprogdinti tiltą, bet hauptmano Flečerio vadovaujami vokiečių kareiviai sutrukdė tai įvykdyti.

Tarpukaryje: Tilžiškiai laukia leidimo eiti apsipirkti į Lietuvos pusę

Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, tiltą kirto tarpvalstybinė siena, jame buvo iškelti dviejų šalių herbai: Lietuvos Vytis ir Vokietijos Erelis. Didesnė tilto dalis atiteko Vokietijai, mažesnioji – Lietuvai. Pagal 1928 m. sausio 29 d. tarpvalstybinę sutartį siena ėjo Nemuno farvateriu, maždaug tilto viduriu. Gyvas eismas tiltu išliko. 1914 m. tiltu papildomai buvo nutiesti bėgiai siaurajam geležinkeliui Tilžė-Pagėgiai-Smalininkai.

Vokietija ir Lietuvos Respublika pasirašė pasienio susisiekimo sutartį. Pagal ją, gyvenantys abipus valstybinės sienos 30 kilometrų ruože galėjo be vizų keliauti į kaimyninę šalį. Iš Nemuno dešiniojo kranto į Tilžę valstiečiai keliaudavo nusipirkti retesnių pramoninių prekių, važiuodavo vežimai su šienu (daugelis Tilžės apylinkių ūkininkų šienaudavo Klaipėdos krašte). Tilžiškiai Lietuvoje pirkdavo pigesnį sviestą, mėsos gaminius, eidavo apsikirpti. Ties tilto pradžia kabojo lentelė su užrašais vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuri reikalavo jį pervažiuoti iš lėto, prisilaikant atstumo tarp vežimų ir automobilių (buvo baiminamasi sukelti rezonansą ir taip pakenkti tilto konstrukcijoms).

Tiltas nuo Lietuvos pusės. Už jo – Tilžė

Nepatenkinti Klaipėdos krašto priklausomybe Lietuvai, tilžiškiai 1935 m. ant Karalienės Luizės tilto pakorė ir sudegino žemaičio (t. y. lietuvio) iškamšą. Ankstų 1939 m. kovo 23 d. rytą per tiltą į Lietuvą įžengė hitlerinės kariuomenės daliniai – buvo užgrobtas Klaipėdos kraštas. Netrukus juo jau riedėjo tankai ir kariniai sunkvežimiai – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Sunaikinimas ir atstatymas

1944 m. spalio 24 d. tiltą susprogdino besitraukiantys Vermachto 6-osios tankų divizijos minuotojai, į Nemuną sukrito visos metalinės konstrukcijos. Raudonajai armijai toliau žygiuojant Berlyno link, atstatyti tiltą buvo gyvybiškai svarbu. Per trumpą laiką aplinkiniuose miškuose supjautos konstrukcijos ir suremtas medinis tiltas, kuris prastovėjo neilgai – jį 1946 m. pavasarį nunešė potvynio ledai.

Per Nemuną ties Tilže reikėjo tvirtesnių konstrukcijų tilto. Buvo pakviesti Kijevo suvirinimo instituto specialistai, kurie supjaustė iš vandens kyšančias metalinių santvarų liekanas. Išbetonuotos papildomos tilto atramos. Trys tūkstančiai kariškių-transportininkų ruošė medines konstrukcijas ir pabėgius. Rąstai buvo kertami Trapėnų miškuose, gabenami į Tilžę ir čia supjaunami Kryžiuočių ordino bažnyčioje įrengtoje lentpjūvėje.

1947 m. liepos mėn. ant naujai išbetonuotų ir sutvirtintų senųjų taurų buvo atstatytas medinis tiltas, o 1965 m. jis perdengtas gelžbetoninėmis konstrukcijomis. Dar 1964 m. sovietai nuo tilto nuėmė visus „fašistinius“ simbolius, o Karalienės bareljefą ant išlikusio pietinio portalo pakeitė Sovietų Sąjungos herbas. Vietoj tilto atidarymo datos užrašyta nauja – 1947 m. (medinio tilto statybos) data.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis vėl tapo valstybinės sienos perėjimo punktu, abiejose tilto galuose įsikūrė muitinių terminalai. Europos Sąjunga jam suteikė dar ir „Taikos tilto“ vardą. Apie tai byloja užrašas ant akmens rusų, anglų ir lietuvių kalbomis Rusijos Federacijai priklausančiame krante.

Restauravimas

1992–1993 m. Klaipėdos projektavimo institutas parengė tilto dalinio restauravimo projektą: numatyta atkurti portalo originalų vaizdą su buvusia ikikarine puošyba, atstatyti dviejų namelių stogus, baliustradą.

Firma „Viaduktas“ iš Lietuvos išliejo naują asfalto dangą, atnaujino šaligatvius ir turėklus. Įrengtas apšvietimas. 2003 m. ant pietinio portalo atkurtas karalienės Luizės bareljefas – kai kurios jo detalės ir kitos tilto konstrukcijų liekanos buvo rastos Nemuno dugne ir pagal jas bareljefą išliejo Sankt Peterburgo dirbtuvės „Ekorem“. Jis grįžo į savąją vietą ant bronzinio ornamentuoto kartušo su skydu, bet senasis užrašas – Karalienės Luizės tiltas – taip ir liko neatkurtas.

Panemunės–Tilžės ruože, apie du km į rytus nuo senojo tilto, pastatytas naujas 300 m ilgio tiltas. Po naujojo tilto atidarymo Karalienės Luizės tiltas taps pėsčiųjų, dviratininkų ir maršrutinių autobusų eismui skirtu tiltu.

Šaltiniai

http://www.liwa.lt/lt/bridge

Literatūra

Mažosios Lietuvos Enciklopedija. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. T. 1, 2000.
Hans Dzíeran. Der Brückenschlag über den Memelstrom 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.. Heimatrundbrief „Land an der Memel“ Nr. 80/2007
Rutman I. Iz Sovietska v Tilzit. – Sovietsk, 1993.

Nuorodos

Vikiteka: Karalienės Luizės tiltas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Senojo tilto vaizdai

Artimiausi tiltai per Nemuną
prieš srovę:	Karalienės Luizės tiltas	pasroviui:
Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas	Karalienės Luizės tiltas	Tilžės geležinkelio tiltas

[1] ttp://www.liwa.lt/lt/bridge