Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas

Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siaurukas – siaurasis geležinkelis, veikęs Tilžėje ir Klaipėdos krašte iki II pasaulinio karo pabaigos. Atkarpos:

• Pagėgiai–Smalininkai (ilgis 55,1 km, įvestas eksploatacijon 1902-08-12 d.);
• Tilžė–Mikytai (7 km į rytus nuo Pagėgių).

Pagėgių-Smalininkų siauruko ir Tilžės tramvajaus trasos šiuolaikiniame žemėlapyje

Kairiajame Nemuno upės krante buvęs Tilžės uostas tarpukariu – galutinė ir pradinė siauruko stotis

Smalininkų geležinkelio stotis apie 1910 metus

Geležinkelis vežė krovinius iš Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto į Rytprūsius, ypač Nemuno pavasarinių potvynių metu ir žiemą, kai laivyba upėmis sustodavo. Pasienio Smalininkų mieste buvo kraunamos lietuviškos eksporto prekės: popiermalkės, javai ir galvijai, pastaruosius norint pakrauti peronas buvo pailgintas.

Kitos žymesnės stotelės dešiniajame Nemuno krante buvo ties Kalvelių ir Viešvilės lentpjūvėmis. Jų produkcija (pjautinė mediena, skirta išramstymams) į stoteles buvo paduodama įmonių geležinkeliais. Iš Jūros girininkijos buvo gabenamos popiermalkės, iš karjero Kalveliuose – žvyras.

Keleivių pervežimai sudarė nemenką dalį, 1908 m. jie buvo atskirti nuo krovinių gabenimo. Žmonėms pervežti gauti nauji benzoelektriniai triašiai vagonai (pirmieji visoje Vokietijoje, skirti siauriesiems geležinkeliams).

Geležinkelio valdyba įsikūrė Pagėgiuose, vėliau buvo perkelta į Panemunę, kuri tada buvo sudėtine Tilžės miesto dalimi. Siauruką aptarnavo šeši lokomotyvai, du , jis turėjo 8 keleivinius, 57 ir tris bagažo vagonus (1942 m. duomenys).

Patekę į Tilžės miesto teritoriją vagonai šalutiniais bėgiais buvo nutraukiami į uostą. Atkarpa Tilžė–Mikytai buvo elektrifikuota, geležinkelis turbūt naudojo 550 V įtampą, nes tokią pat srovę Tilžės elektrinė tiekė ir miesto tramvajų linijoms.

Siaurukas savo geriausius laikus išgyveno prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai 1911 m. buvo pervežta 118 tūkst. keleivių ir 36 tūkst. t krovinių. 1939 metais – atitinkamai 88 tūkst. keleivių ir 19 tūkst. t krovinių. Tarpukaryje geležinkelis pakluso Lietuvos Respublikos įstatymams, buhalterinės ataskaitos buvo sudarinėjamos litais. Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelis buvo naudojamas kariniams tikslams – gabenti kariškius ir amuniciją.

Savininkai:

• , Įsrutis (iki 1924.06.30);
• , Karaliaučius (nuo 1924.07.01).

Eksploatuotojas: .

Po Antrojo pasaulinio karo geležinkelis buvo panaikintas, bėgiai išardyti.

Šaltiniai

• Siegfried Bufe. Straßenbahnen in Ost- und Westpreußen (2. Auflage) – Egglham u. München: Bufe Fachbuch-Verlag, 1987
• Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen – Egglham u. München: Bufe Fachbuch-Verlag, 1986