Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sarcoramphus papa

Karališkasis grifas (Sarcoramphus papa)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Naujojo pasaulio grifai ( Cathartiformes)
Šeima:	Amerikiniai grifai ( Cathartidae)
Gentis:	( Sarcoramphus)
Rūšis:	Karališkasis grifas ( Sarcoramphus papa)

Karališkųjų grifų paplitimas

Karališkasis grifas arba karališkasis kondoras (lot. Sarcoramphus papa) – stambus plėšrusis paukštis, priklausantis amerikinių grifų (Cathartidae) šeimai ir gyvenantis Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Pasižymi itin išraiškingomis plunksnomis bei spalvingomis odos raukšlėmis, todėl pramintas „karališkuoju“.

Vietiniai pavadinimai:

isp. zopilote rey (Meks., K.-Rik.), cóndor de la selva („džiunglių kondoras“), cóndor real („karališkasis kondoras“), chom, cuervo real („karališkasis varnas“, Parag.), jote real („karališkasis grifas“, Arg.), rey de los gallinazos („grifų karalius“, Kol.), rey zope (Hond.), zopilote real (Nik.), rey zamuro (Ven.);
nah. cōzcacuāuhtli („apykaklėtas vanagas“);
port. urubu-rei, urubu-real, urubutinga (iš tupių k.), corvo-branco („baltasis varnas“), urubu-branco;
gvar. yryvu ruvicha, urubu-rubixá, iriburubixá.

Paplitimas

Karališkieji grifai paplitę nuo vidurio Meksikos iki šiaurės Argentinos. Jų arealas užima rytinę žemyno pusę, daugiausia džiunglių ir savanų sritis, o vakarinėje, kalnuotoje pusėje gyvena šiems grifams labai giminingi Andų kondorai. Taip pat aptinkami Trinidade, seniau yra gyvenę ir Floridoje. Priešingai nei dauguma kitų amerikinių grifų, karališkieji grifai nenyksta.

Išvaizda

Paukščio kūno ilgis 71–81 cm, išskleistų sparnų plotis iki 2 m, sveria 3–4 kg. Galva ir kaklas be plunksnų. Snapas kumpas, antsnapį puošia mėsingos, raudonos odos raukšlės. Šnervės be pertvaros. Sparnai, uodega ir apykaklė juodi, likusi kūno dalis balta. Paukščio kaklas ir gumburiuota – raudoni. Jauniklis padengtas puriais baltais , galva juoda.

Būdas

Karališkieji grifai, kaip ir daugelis plėšriųjų paukščių, laikosi pavieniui, bet neretai sudaro 3–4 paukščių būrelius, kurie drauge sklando ore. Prie maitos susirenka iki 50-ies karališkųjų grifų. Didelę laiko dalį praleidžia sklandydami ratais virš medžių lajos, atvirų plotų, laukymių, progumų. Pasižymi gera rega ir uosle, todėl iš tolo randa . Garso aparatas silpnas, geba tik tyliai šnypšti.

Poruojasi kovo mėnesį. Pora sklando drauge ratais, šnypščia, plakasi sparnais. Deda vieną kiaušinį į medžio stuobrį. Jį abu tėvai peri 2 mėnesius. Jaunikliui išsiritus, motina jį prižiūri, o tėvas abiem neša maistą. Jauniklis skraidyti išmoksta po 3 mėnesių, o atjunksta dar po 5 mėnesių, tačiau kartu su tėvais gali laikytis net 2 metus. Lytinę brandą pasiekia po 3–4 metų ir tik tada įgauna suaugėlio apdarą. Nelaisvėje išgyvena iki 30 metų.

Minta dvėseliena. Ją užuodžia, taip pat pastebi pagal kitus maitvanagius. Savo snapu karališkasis grifas geba pramušti storą gyvūnų odą, ko nesugeba daugelis smulkesnių maitėdžių. Nuo maitos dažnai nuveja smulkesnius paukščius, tačiau jei yra stipresnių plėšrūnų, laukia atokiau savo progos.

Kultūroje

Majų mitologijoje karališkasis grifas laikomas dievų pranašu.

Skrendantis karališkasis grifas
Tupintis medyje
Spalvinga galva
Besivalantis plunksnas

Vikiteka: Karališkasis grifas – vaizdinė ir garsinė medžiaga