Ulmus minor Paprastasis skirpstas Ulmus minor Mokslinė klasifikacija Karalystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magn

Ulmus minor

Paprastasis skirpstas (Ulmus minor)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Šeima:	Guobiniai ( Ulmaceae)
Gentis:	Guoba ( Ulmus)
Rūšis:	Paprastasis skirpstas ( Ulmus minor)

Binomas

Ulmus minor
, 1768

Sinonimai

Ulmus angustifolia var. cornubiensis
(Weston) Melville
Ulmus araxina Takht.
Ulmus campestris var. cornubiensis
Weston
Ulmus campestris var. fungosa Aiton
Ulmus campestris var. glabra Aiton
Ulmus campestris var. planifolia Loudon
Ulmus campestris f. propendens
(C.K.Schneid.) Rehder
Ulmus campestris var. sarniensis Loudon
Ulmus campestris var. stricta Aiton
Ulmus campestris var. wheatleyi'
' Simon-Louis
Ulmus carpinifolia Suckow
Ulmus carpinifolia Rupp. ex Suckow
Ulmus carpinifolia var. cornubiensis
(Weston) Rehder
Ulmus carpinifolia f. sarniensis
(Loudon) Rehder
Ulmus densa Litv.
Ulmus diversifolia Melville
Ulmus foliacea Gilib.
Ulmus foliacea var. stricta
(Aiton) Rehder
Ulmus foliosa var. wheatleyi
(Simon-Louis) Rehder
Ulmus fungosa (Aiton) Dum. Cours.
Ulmus georgica Schchian
Ulmus glabra Mill.
Ulmus glabra f. propendens C.K.Schneid.
Ulmus grossheimii Takht.
Ulmus minor var. cornubiensis
(Weston) Richens
Ulmus minor var. lockii
(Druce) Richens
Ulmus minor subsp. sarniensis
(Loudon) Stace
Ulmus minor var. sarniensis
(Loudon) Richens
Ulmus minor var. suberosa
(Moench) Soó
Ulmus minor var. suberosa
(Moench) Dostál
Ulmus nitens var. stricta (Aiton) A.Henry
Ulmus nitens var. wheatleyi
(Simon-Louis) A.Henry
Ulmus plotii Druce
Ulmus sarniensis (Loudon) H.H.Bancr.
Ulmus sativa Mill.
Ulmus sativa var. lockii Druce
Ulmus stricta (Aiton) Lindl.
Ulmus stricta var. sarniensis
(Loudon) Moss
Ulmus stricta var. wheatleyi
(Simon-Louis) Bean
Ulmus suberosa Moench
Ulmus uzbekistanica Drobow
Ulmus wheatleyi (Simon-Louis) Druce
Ulmus wyssotzkyi Kotov

Paprastasis skirpstas (Ulmus minor) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.

Paprastojo skirpsto *Ulmus minor suberosa* kamieno žievė

Paplitimas

Auga Vidurio Europoje, nors daugiau vyrauja Europos pietuose. Šiauriausias jų išplitimo arealas Švedijos Elando ir Gotlando salos, nors manoma kad šiose salose juos išplatino žmonės. Savaime išplitęs ir Mažojoje Azijoje.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Savaime paplitusi, bet apyretė Lietuvoje (vietinių medžių) rūšis, paplitusi daugiausia centrinėse lygumose. Auga miškuose, upių pakrantėse, aliuvio sąnašose su daugeliu lapuočių, taip pat su paprastąja egle, kartais su kadagiu ir paprastąja pušimi. Neretai auginamas parkuose. Mėgsta derlingus vidutinio drėgnumo priesmėlius ir priemolius ir nepakenčia rūgštaus dirvožemio. Pakenčia unksmę.

Matmenys

Paprastai užauga iki 20-30, kartais iki 40 m aukščio, bei iki 1,5-2 m skersmens kamienu (seniausi turi storiausius kamienus). Dabar užregistruotas aukštas skirpstas auga Olandijoje (Utrechte), jo aukštis 33,60 m (2011 metais). Užregistruotas su didžiausia kamieno apimtimi buvo Belgijoje, siekė 6 m apimtį.

Amžius

Gyvena iki 300 metų ar dar ilgiau. Pats seniausias žinomas augantis Graikijai priklausančioje Kerkyros saloje, jo amžius 360 metų. Slovakijoje žinomas vienas seniausių paprastųjų skirpstų, jo amžius su ± 10 metų paklaida apie 262 metai.

Morfologija

Tai lapus metantis medis. Kamieno žievė pilkšvai ruda, išilgai suaižėjusi. Ūgliai ploni, truputį žvilgantys, rausvai rudi ir pilki, dažnai su išilginėmis juostelėmis, arba retkarčiais su kamštinėmis išaugomis. Pumpurai smulkūs, 2-4, kartais 6 mm ilgio, smailūs ir kiaušiniški, jusovai rudi ir švelniai plaukuoti. Lapai ovalūs, kastais beveik rombiški, 5-8, kartais 10 cm ilgio bei 5-8 cm pločio su ryškiomis gyslomis, nusmailėję, dvigubai pjūkliški, žali apaugę šiurkščiais plaukeliais, o jų pamatas nesimetriškas. Lapkotis plonas, 5-12 mm ilgio ir abiejose jo pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Žiedai nedideli ir su trumpu 1-2 mm ilgio koteliu, kuokštuose, lapinių pumpurų pažastyse. Apyžiedis geležies rūdžio spalvos su baltomis blakstienėlėmis. Turi 4-5 kuokelius su rūdžio spalvos dulkinėmis. Piestelės už apyžiedį trumpesnės ir baltos. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žiedai apdulkinami vėjo. Sparnavaisis nedidelis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas, šviesiai gelsvai rudas bei neplaukuotas, apie 11-16 mm ilgio riešutas. Riešutėlis viršutinėje sparnelio dalyje, siekia įkarpą. 1000 sparnavaisių sveria 8-10 g. Sparnavaisiai subręsta gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir netrukus nukrinta. Paprastasis skripstas derėti pradeda 15-20 metų amžiaus. Išvesta daug paprastojo skirpsto hibridų.

Paprastojo skirpsto ligos

Paprastasis skirpstas nukenčia nuo guobų maro.

Panaudojimas

Viduramžiais paprastojo skirpsto lapai buvo naudojami kaip pašaras avims. Medžio žievė anksčiau buvo naudojama medicinoje.

Pavadinimas

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius , gyvenęs 1691–1771 metais.

Šaltiniai

Vikiteka: Paprastasis skirpstas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 59

Nuorodos

Paprastojo skirpsto mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
The thickest, tallest, and oldest field elm trees/Ulmus minor (monumentaltrees.com) Anglų k.
[1] 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto. [2] Graikijos Kerkyros saloje augantis seniausias pasaulyje paprastasis skirpstas (nuotraukos).

[1] Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 59