Kęstutis

Kęstutis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Gediminaičiai
Gimė	1297 m. Senieji Trakai
Mirė	1382 m. rugpjūčio 15 d. (~85 metai) Krėva
Tėvas	Gediminas
Sutuoktinis (-ė)	Birutė
Vaikai	Butautas Vytautas Vaidotas Žygimantas Kęstutaitis Ona Danutė Rimgailė
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1381 m. – 1382 m. (~1 metai)
Pirmtakas	Jogaila
Įpėdinis	Jogaila
Trakų kunigaikštis
Valdė	1337 m. – 1382 m.
Įpėdinis	Skirgaila
Vikiteka	Kęstutis

Kitos reikšmės – Kęstutis (reikšmės).

Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) m. jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) m. − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto).

Po Gedimino mirties 1341 m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. Iš pradžių valdovu tapo Jaunutis, kuris netrukus buvo priverstas valdžia dalintis su Algirdu. Kryžiuočių spaudimas vertė Lietuvos kunigaikščius ieškoti didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimo būdų ir visų Gediminaičių pajėgų sutelkimo. 1345 m. Kęstutis pagal išankstinį susitarimą su Algirdu užėmė Vilnių, kuriame rezidavo Jaunutis ir pakvietė Algirdą užimti didžiojo kunigaikščio sostą.

Diarchija

Trakų ir Žemaičių kunigaikščio Kęstučio antspaudas (~1379 m.)

Po to, kai 1344 m. mirė Gedimino našlė ir jo vaikų motina Jaunė, 1345 m. Algirdas su Kęstučiu nuvertė Lietuvos didįjį kunigaikštį Jaunutį ir po šio sėkmingo perversmo 1345 m. Kęstutis tapo LDK submonarchu. Neįprastai viduramžiams šis valdžios dalinimasis tarp Kęstučio ir Algirdo tęsėsi visą jų gyvenimą. Algirdas daugiausia rūpinosi santykiais su Rusios kunigaikštystėmis ir rusų žemių rinkimu į savo valdžią; Kęstutis tuo tarpu užsiėmė etninės Lietuvos ir Žemaitijos interesų gynimu.

Kaip LDK submonarchas (Trakų ir Žemaičių kunigaikštis) iš pradžių rezidavo Senuosiuose Trakuose, o nuo ~1376 m. – jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje. Valdydamas Trakų kunigaikštystę Kęstutis sėkmingai vadovavo LDK vakarinių sienų gynybai, ne kartą vedė LDK kariuomenę į Vokiečių ordino valdomą Prūsiją. Nuolat rėmė su Lenkija dėl Volynės kovojusį brolį Liubartą. Kęstučiui teko patirti ir pralaimėjimų, pvz., Strėvos mūšyje (1348 m.), prie Kauno pilies (1362 m.). 1361 m. jis trumpam buvo patekęs į kryžiuočių nelaisvę.

1349 m. Romos kuriją pasiekus gandams, kad Kęstutis nori krikštytis, popiežius Klemensas VI 1349 m. rugsėjo 10 d. išleistoje bulėje pritarė tokiam Kęstučio norui ir pažadėjo jam Lietuvos karaliaus karūną.

1351 m. rugpjūtį į Trakų kunigaikštystės rusėniškas žemes Lietuvos katalikiško krikšto sumetimais atvykus Vengrijos karaliui Liudvikui I Anžu, Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius Kęstučiui − išrūpinti pastarajam iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes.

1358 m. liepos−rugsėjo mėn. Kęstutis (?) dėl jo ar jo brolio Algirdo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir Lietuvos katalikiško krikšto Niurnberge derėjosi su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV (Vokiečių ordinas, bandydamas nutraukti jam pražūtingus Lietuvos ir Čekijos ryšius bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui, 1352–1356 m. netgi talkininkavo Kęstučiui ir Liubartui jiems kovojant su Lenkija dėl Volynės ir Palenkės žemių).

Kova su Jogaila

Po Algirdo mirties 1377 m. Kęstutis pripažino didžiuoju kunigaikščiu Algirdo sūnų iš antrosios santuokos Jogailą, kurį savo įpėdiniu pasirinko pats valdovas. Turėdamas autoritetą Lietuvoje ir Žemaitijoje Kęstutis galėjo padėti Jogailai įsitvirtinti didžiojo kunigaikščio soste ir kovoti su broliais. Kęstučio populiarumas Jogailą ėmė neraminti ir jis su Teutonų ordinu sudarė prieš jį nukreiptą slaptą sutartį. Sužinojęs apie tai, Kęstutis 1381 m. netikėtai puolė Vilnių, suėmė Jogailą ir pats užėmė didžiojo kunigaikščio sostą. Jogaila gavo valdyti Krėvą ir Vitebską.

• Kęstutis ir Vytautas Jogailos nelaisvėje. Vaitiekaus Gersono paveikslas, 1873 m.
• Mykolas Elvyras Andriolis. Kęstučio užmušimas. 1882 m.

1382 m. rugpjūtį Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas Krėvos (ar Vilniaus Kreivojoje) pilyje; to paties mėnesio 15 d. jį šioje pilyje Julijonos Algirdienės ar Skirgailos nurodymu pasmaugė Jogailos tarnai. Jis buvo pagal pagoniškus papročius iškilmingai sudegintas Vilniuje.

Atminimas

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1902 m. parašė simfoninę uvertiūrą Kęstutis. Istorikas ir archeologas Petras Tarasenka yra parašęs apsakymą Pabėgimas apie Kęstučio pabėgimą iš Marienburgo pilies. Lietuvos partizanų viena iš karinių apygardų buvo vadinama Kęstučio vardu - Kęstučio apygarda. 1937 metais pastatytas paminklas Prienuose, prie kareivinių Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kariams. 550-osioms Kęstučio mirties metinėms 1932 m. Kivyliuose buvo pastatytas paminklas.. Kęstutis yra populiarus vyriškas vardas.

Šeima

LDK Gediminas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius Juozas Kalinauskas, dailininkė Lina Kalinauskaitė

Tėvai

• Gediminas (~1275-1341 m. pab.), Lietuvos didysis kunigaikštis 1316–1341 m.
• Nežinomo vardo Gedimino pirmoji (?) žmona

Žmonos

• Spėjama pirmoji nežinomo vardo žmona (mirė (?) apie 1349 m.)
• Birutė (mirė 1382 ar 1389 m.)

Broliai

• Mantvydas (prieš 1300 – apie 1343 m.), Kernavės ir Slanimo valdytojas (13..?-1343? m.)
• Narimantas Glebas (prieš 1300–1348 m. vasario 2 d.), Naugardo (1333–1338 m.) ir Polocko (1335–1340 m. (?)), vėliau (1340(?)-1345 ir ~1346-1348 m.) − Pinsko ir Turovo valdytojas
• Algirdas (apie 1300–1377 m. gegužės pab.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.)
• Jaunutis Ivanas (po 1300 – apie 1366 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1341–1345), po 1350 m. − Zaslavlio valdytojas
• Karijotas Michailas (po 1300 – apie 1365 m.), Naugarduko valdytojas (prieš 1341(?) – ~1365 m.)
• Liubartas Dimitrijus (apie 1300–1384 m. pab.), karalius (1340–1349 m.), Volynės valdytojas (1350–1366, 1371–1384 m.)

Seserys

• (apie 1300–1349 m.), Tverės didžioji kunigaikštienė (1320–1325).
• Aldona Ona (apie 1309–1339 m. gegužės 26 d.), Lenkijos karalienė 1333–1339
• Elžbieta (13..? – 1364 m.), Plocko kunigaikštienė (~1316-1336)
• (13..? – 1342 m. ?), karalienė (1331–1340)
• Anastasija (13..? – 1345 m. kovo 11 d.), Maskvos didžioji kunigaikštienė (1340–1345)

Sūnūs

• (Patirgas) (mirė (?) po 1365 m.), Gardino kunigaikštis (gali būti tapatus Vytautui). 1348-65 m. laikotarpyje buvo nuolatinis Algirdo ir Kęstučio žygių palydovas ir, palyginti, jaunas mirė.
• Butautas Henrikas (mirė (?) 1381 m.), Gardino (?) kunigaikštis
• Vytautas Aleksandras (~1350 – 1430 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430)
• Konradas (žuvo 1390 m.), Naugarduko valdytojas (1386(?)-1390)
• Vaidotas, pasižymėjęs Kauno pilies gynime
• (gali būti tapatus Žygimantui)
• Žygimantas (po 1350 – nužudytas 1440 m. kovo 20 d.), Naugarduko ir Starodubo valdytojas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440)

Dukterys

• Miklausė Marija (1375 m. ištekėjo už Tverės kunigaikščio Jono)
• Danutė (Danuta) Ona (1380 m. ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Jonušo)
• Rimgailė (Ringailė) Elžbieta (1390 m. ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio , o 1419 m. antrą kartą − už Moldavijos gospodario Aleksandro I Gerojo; mirė ne savo mirtimi 1433 m.)

Nuorodos

1. Kęstutis, Duke of Lithuania. In: britannica.com
2. Kęstučio apygarda
3. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas
4. Laimingas paminklo likimas

Kęstutis Gediminaičių šeima Gimė: 1297 Mirė: 1382
Karališkieji titulai
Prieš tai: Naujas titulas	Trakų kunigaikštis 1337-1382	Po to: Skirgaila
Prieš tai: Jogaila	Lietuvos didysis kunigaikštis 1381-1382	Po to: Jogaila

Vikižodynas