Köppen klimato klasifikacija

Kepeno klimato klasifikacija – viena iš dažniausiai naudojamų klimato klasifikacijos sistemų. Ji remiasi vietovių metiniais arba mėnesiniais temperatūrų vidurkiais bei vidutiniu kritulių kiekiu ir išskiria penkias pagrindines klimato kategorijas, dalinamas į tipus bei potipius.

Kepeno klasifikacijos žemėlapis (1980–2016 m.)

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Af   Am   Aw

BWh   BWk   BSh   BSk

Cwa   Cwb   Cwc

Cfa   Cfb   Cfc

Dsc   Dsd

Dwa   Dwb   Dwc   Dwd

Dfa   Dfb   Dfc   Dfd

ET   EF

Klasifikaciją 1884 m. paskelbė vokiečių kilmės rusų klimatologas Vladimiras Kepenas. Vėliau ji buvo kelis kartus papildyta, nemažai prie to prisidėjo vokiečių klimatologas Rudolfas Geigeris.

Klimato skirstymas

Pagal Kepeno klasifikaciją, klimatas skirstomas į penkias kategorijas, žymimas raidėmis A, B, C, D, E, o jos – į smulkesnius tipus, taip pat turinčius savo raidę.

• Kategorijų tipai: f – krituliai metuose pasiskirstę tolygiai; m – musoniniai lietūs; s – sausos vasaros; w – sausos žiemos.
• Tipų potipiai: a – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą viršija 22 °C; b – karščiausio mėnesio vidutinė temperatūrą žemesnė nei 22 °C; c – mažau nei 4 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C; d – tas pats kaip c, bet šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra aukštesnė nei -38 °C; h – karšta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra viršija 18 °C; k – šalta ir sausa ištisus metus, metinė vidutinė temperatūra žemesnė nei 18 °C.

Remiantis šiais kriterijais, iš viso egzistuoja 28 klimato tipai, besiskiriantys metiniu temperatūrų kitimu ir kritulių pasiskirstymu.

A: tropinis klimatas

Vietovės su A kategorijos klimatu.

Pagrindinis tropinio klimato požymis – kiekvieno mėnesio metuose vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 18 °C. Metinis kritulių kiekis viršija 1500 mm, tačiau jie gali būti pasiskirstę netolygiai. Šios grupės tipai:

• Af: pusiaujinis arba drėgnųjų atogrąžų miškų klimatas, kuriam būdingas didelis kritulių kiekis (kiekvieną mėnesį ne mažesnis nei 60 mm, metinis viršija 2000 mm), sezonų nebuvimas. Šalčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra nuo karščiausio skiriasi mažiau nei 3 °C. Aukščiausia temperatūra dieną yra apie 32 °C, žemiausia naktį – 22 °C. Šiam klimatui būdingi atogrąžų miškai.
  • Pavyzdžiai: Ikitosas (Peru).

• Am: subekvatorinis arba tropinių musonų klimatas, kuriam būdingas sausasis (mažiau nei 60 mm, bet daugiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį) sezonas vėsesniais metų mėnesiais ir drėgnasis sezonas karščiausiais. Čia aptinkami musoniniai miškai.
  • Pavyzdžiai: Bangaloras (Indija).

• Aw arba As: savanų klimatas, kuriam būdingas ryškus sausasis sezonas (mažiau nei 60 mm ir mažiau nei (100 – metinis kritulių kiekis (mm) / 25) mm kritulių per mėnesį). Drėgnuoju sezonu paprastai iškrenta mažiau nei 1000 mm kritulių. Augalija palyginti skurdi.
  • Pavyzdžiai: Kalkuta (Indija), Kujaba (Brazilija), Darvinas (Australija).

B: sausas klimatas

Vietovės su B kategorijos klimatu.

Sausas klimatas išsiskiria tuo, kad jį turinčiose vietovėse iškrenta mažiau kritulių nei jų išgaruoja. Jam būdingas mažas santykinis oro drėgnumas, giedri ir vėjuoti orai, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. BW klimato tipas dengia 12% Žemės sausumos. BS klimato tipas – 14% sausumos.

• BWh: sausas, karštas aridinis arba dykumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra viršija 18 °C. Labiausiai sutinkamas atogrąžinėse platumose. Šio potipio vietovėse fiksuojamos aukščiausios Žemės temperatūros (iki 58 °C).
  • Pavyzdžiai: Berbera (Somalis), Elis Springsas (Australija), Sacharos dykuma.
• BWn: sausas, švelnių temperatūrų aridinis arba dykumų klimatas. Labiausiai paplitęs žemynų vakarinėse pakrantėse, tropinėse arba artimoms tropinėms platumose. Taip pat, dideliuose aukščiuose virš jūros lygio, kur paprastai vyrautų karštos dykumos (BWh) klimato tipas. Visus metus vyrauja švelnios temperatūros.
  • Pavyzdžiai: Atakamos dykuma, Lima (Peru).
• BWk: aridinis arba dykumų klimatas, kuriam būdingos karštos vasaros, tačiau žiemą temperatūra nukrenta iki neigiamos. Šis klimato potipis sutinkamas vidutinėse platumose, ten, kur aukšti kalnai suformuoja lietaus šėšėlį ir neleidžia šio klimato vietovėse iškristi reguliariems krituliams.
  • Pavyzdžiai: Gobio dykuma (Mongolija, Kinija), Kyzylkumas (Centrinė Azija)

• BSh ir BSk: sausas semiaridinis (pusdykumių) arba stepių klimatas. Kritulių jame kiek daugiau nei dykumų klimate, skurdi augalija, vyrauja žolės. Karšto klimato potipis (BSh) būdingas platumose tarp 20° ir 30° nuo pusiaujo. Būdingos karštos ar net labai karštos vasaros ir šiltos žiemos. Šalto klimato potipis (BSk) sutinkamas vidutinėse platumose ir dideliuose aukščiuose virš jūros lygio tropinėse platumose. Būdingos ne tokios karštos vasaros, o žiemą temperatūra nukrenta iki neigiamos, gali iškristi sniegas.
  • Pavyzdžiai: Monterėjus (Meksika), Denveris (JAV).

C: švelnių žiemų vidutinių platumų klimatas

Vietovės su vidutinių platumų karštų vasarų klimatu.

  Cfa

  Cwa

Vietovės su jūrinio klimatu.

  Cfb

  Cfc

  Cwb

  Cwc

Vietovės su Viduržemio klimatu.

  Csa

  Csb

Šiai klimato kategorijai būdingos karštos vasaros ir švelnios žiemos. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, bet vėsesnė nei 18 °C.

• Cfa: drėgnas subtropikų klimatas su tvankiomis drėgnomis vasaromis ir sausesnėmis žiemomis. Vyrauja rytinėse žemynų dalyse. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra turi viršyti 10 °C. Kritulių pasiskirstymas per metus yra tolygus.
  • Pavyzdžiai: Bostonas (JAV), Buenos Airės (Argentina).
• Cfb: vidutinių platumų jūrinis klimatas su mažai kritulių turinčiomis trumpomis vasaromis ir drėgnais likusiais metų laikais. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Vyrauja vakarinėse žemynų dalyse.
  • Pavyzdžiai: Londonas (Didžioji Britanija), Melburnas (Australija).
• Cfc: subpoliarinis jūrinis klimatas. Būdingas poliarinėms platumoms šalia jūrų, kur šiltosios srovės sušvelnina klimatą: sezoniniai temperatūrų svyravimai neryškūs, žiemai nebūdingi šalčiai, o vasaros labai vėsios. Visų metų mėnesių vidutinė temperatūra viršija 0 °C, 1-3 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C
  • Pavyzdžiai: Farerų salos, Punta Arenasas (Čilė)
• Cwa: Musono įtakotas drėgnas subtropikų klimatas. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Drėgniausiam mėnesiui (vasarą) tenkantis kritulių kiekis viršija bent 10 kartų sausiausiam mėnesiui (žiemą) tenkančių kritulių kiekį.
  • Pavyzdžiai: Indijos šiaurinė dalis, Kinijos pietrytinė dalis.
• Cwb: subtropinis aukštumų klimatas arba vidutinių platumų jūrinis klimatas su sausomis žiemomis. Būdingas subtropikų aukštumoms, kur temperatūra žemesnė, bet išlaikomos subtropinio klimato charakteristikos, kuriuose nebūdingi ryškūs sezoniniai temperatūrų svyravimai, kas taip pat būdinga vidutinių platumų jūriniam klimatui. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Drėgniausiam mėnesiui (vasarą) tenkantis kritulių kiekis viršija bent 10 kartų sausiausiam mėnesiui (žiemą) tenkančių kritulių kiekį.
  • Pavyzdžiai: Meksikas (Meksika), Adis Adeba (Etiopija).
• Cwc: šaltas subtropikų aukštumų klimatas, kuriuose visus metus temperatūros būdingos tarp 0 °C ir 10 °C, kas taip pat būdinga subpoliariniam jūriniam klimatui, išskyrus tai, kad žiemos būna sausos.
  • Pavyzdžiai: Altiplanas (Bolivija).
• Csa: karštų vasarų viduržemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga žiema (kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus). Laikomas „tipiniu viduržemio klimatu“, nes šis potipis yra labiausiai paplitęs. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra turi viršyti 10 °C.
  • Pavyzdžiai: Valensija (Ispanija), Los Andželas (JAV), Pertas (Australija).
• Csb: šiltų vasarų viduržemio klimatas su ilga sausa vasara ir lietinga žiema (kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus). Nuo Csa potipio skiriasi tuo, kad vėsios vandenynų srovės neleidžia vasaroms būti tokioms karštoms. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 0 °C, nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C ir bent keturis mėnesius vidutinė temperatūra viršija 10 °C.
  • Pavyzdžiai: Portas (Portugalija), San Franciskas (JAV), Keiptaunas (PAR).
• Csc: vėsių vasarų viduržemio klimatas, kur kritulių kiekis tarp drėgniausio ir sausiausio mėnesio skiriasi bent tris kartus. Visų metų mėnesių vidutinė temperatūra viršija 0 °C, 1-3 mėnesių vidutinė temperatūra viršija 10 °C. Gana retas. Paplitęs tik tam tikrose aukštumų vietovėse, šalia žemiau paplitusių kitų potipių viduržemio klimato vietovių.

D: šaltų žiemų vidutinių platumų klimatas

Vietovės su drėgnu žemyniniu klimatu.

  Dsa

  Dsb

  Dwa

  Dwb

  Dfa

  Dfb

Vietovės su subarktiniu klimatu.

Dsc   Dsd

Dwc   Dwd

Dfc   Dfd

Šaltam vidutinių platumų klimatui būdingos šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra žemesnė nei 0 °C Šilčiausio metų mėnesio vidutinė temperatūra viršija 10 °C, o šalčiausio nenukrenta žemiau -30 °C.

• Dfa: karštų vasarų vidutinių platumų klimatas. Drėgna, krituliai pasiskirstę tolygiai ištisus metus. Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C. Aptinkamas daugiausia šiauriniam Žemės pusrutulyje, vidutinio klimato juostos pietiniame pakraštyje. Daugiausia paplitęs žemynų gilumose, kur ryškesni sezoniniai temperatūrų svyravimai, nėra švelninančio jūros poveikio. Šalnų paprastai nebūna 5-6 mėnesius per metus.
  • Pavyzdžiai: Čikaga (JAV), Belgradas (Serbija).
• Dfb: šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas. Drėgna, krituliai pasiskristę tolygiai ištisus metus. Nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C. Paplitęs šiauriau nei karštų vasarų vidutinių platumų klimatas. Šalnų paprastai nebūna 3-5 mėnesius per metus. Vasarą, karščiai (30 °C ir daugiau) retai kada trunka ilgiau nei savaitę. Šis klimato potipis paplitęs visoje Lietuvos ir likusių Baltijos valstybių teritorijose, tik šioje vietovėje sezoninį temperatūrų svyravimą švelnina jūros poveikis.
  • Pavyzdžiai: Vilnius (Lietuva), Varšuva (Lenkija), Torontas (Kanada), Maskva (Rusija).
• Dfc: subarktinis klimatas, tik 1-3 menėsius per metus vidutinė mėnesio temperatūra viršija 10 °C. Drėgna, krituliai tolygiai pasiskirstę ištisus metus. Žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros vėsios ir trumpos, nors temperatūra šilčiausiais mėnesiais gali kartais pakilti net iki 30 °C.
  • Pavyzdžiai: Rovaniemis (Suomija), Murmanskas (Rusija), Ankoridžas (Aliaska).
• Dfd: labai šaltų žiemų subarktinio klimato potipis, kai bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė nei -38 °C, tačiau vasaros šiltos, 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C ir šilčiausiais mėnesiais gali būti labai šilta. Šio potipio klimato vietovėse stebimi patys ryškiausi sezoniniai temperatūrų svyravimai, o žiemą – pačios žemiausios temperatūros už Antarktidos ribų. Paplitęs Sibiro šiaurės rytinėje dalyje, žemyno glūdumoje.
  • Pavyzdžiai: Verchojanskas (Rusija)
• Dwa: musono įtakotas karštų vasarų (bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra viršija 22 °C) vidutinių platumų klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
  • Pavyzdžiai: Tiandzinas (Kinija), Seulas (Pietų Korėja).
• Dwb: musono įtakotas šiltų vasarų (nei vieno mėnesio vidutinė temperatūra neviršija 22 °C) vidutinių platumų klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
• Dwc: musono įtakotas subarktinis (tik 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C) klimatas. Žiema paprastai būna sausa, o drėgniausią mėnesį vasarą kritulių bent 10 kartų daugiau, negu sausiausią mėnesį žiemą.
• Dwd: musono įtakotas (drėgniausio mėnesio kritulių kiekis viršija 10 kartų sausiausio mėnesio kritulių kiekį) labai šaltų žiemų subarktinio klimato potipis (drėgniausio mėnesio kritulių kiekis viršija 10 kartų sausiausio mėnesio kritulių kiekį). Bent vieno mėnesio vidutinė temperatūra yra žemesnė nei -38 °C, tačiau vasaros šiltos, 1-3 mėnesius vidutinė mėnesio temperatūra pakyla virš 10 °C ir šilčiausiais mėnesiais gali būti labai šilta. Kaip ir Dfd potipis, pasižymi ryškiausiais sezoniniais temperatūrų svyravimais, žiemą – pačiomis žemiausiomis temperatūromis už Antarktidos ribų. Paplitęs Sibiro šiaurės rytinėje dalyje, žemyno glūdumoje.
  • Pavyzdžiai: Oimiakonas (Rusija).
• Dsa: vidutinių platumų klimatas, su karštomis, sausomis vasaromis (vidutinė bent vieno mėnesio temperatūra viršija 22 °C ir bent 5 mėnesius laikosi aukštesnė nei 10 °C vidutinė mėnesio temperatūra). Žiemos drėgnos, vidutinė bent vieno mėnesio temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse vidutinėse platumose.
  • Pavyzdžiai: Biškekas (Kirgizija).
• Dsb: vidutinių platumų klimatas, su karštomis, šiltomis, sausomis vasaromis (laikosi žemesnė nei 22 °C vidutinė mėnesio temperatūra). Šaltos, drėgnos žiemos. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse vidutinėse platumose.
  • Pavyzdžiai: Sachalino Aleksandrovskas (Rusija).
• Dsc: subarktinis klimatas su vėsiomis, sausomis vasaromis (1-3 mėnesius vidutinė temperatūra pakyla virš 10 °C). Šaltos arba labai šaltos, drėgnos žiemos. Žiemą vidutiniškai iškrenta 3 kartus daugiau kritulių nei vasarą. Paplitęs kalnuotose vietovėse subarktinėse platumose.
• Dsd: subarktinis klimatas su vėsiomis, sausomis vasaromis. Žiemos drėgnesnės ir labai šaltos. Paplitęs Rytų Sibiro vietovėje, žemyno glūdumoje, kur vidutinė žiemos temperatūra nukrenta žemiau -38 °C.

E: poliarinis klimatas

Vietovės su ET kategorijos klimatu.

Vietovės su EF kategorijos klimatu.

Poliariniame klimate šilčiausio metų mėnesio temperatūros vidurkis neviršija 10 °C. Turi du tipus:

• ET: vėsus tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija. Vidutinė visų metų mėnesių vidutinė temperatūra mažesnė nei 10 °C, bet didesnė nei 0 °C. Sutinkamas šiaurinėse platumose, kur veikia švelninantis jūros poveikis arba kalnuotose vietovėse virš medžių linijos.
• ETf: šaltas tundros klimatas, kuriam būdinga skurdi augmenija ir amžinasis įšalas. Bent vieną mėnesį vidutinė temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Gali turėti ir ledynų klimato požymių. Sutinkamas šiaurinėse platumose, žemynų glūdumose arba kalnuotose vietovėse virš medžių linijos.
• EF: ledynų (ledo kepurės) klimatas, kuriame visais mėnesiais laikosi žemesnė nei 0 °C vidutinė temperatūra. Dominuoja ten, kur paplitę ledynai (žymiausiai pavyzdžiai: vidinės Grenlandijos ir Antarktidos dalys), taip pat labai dideliuose aukščiuose virš jūros lygio. Antarkties žemyno glūdumoje fiksuojamos pačios žemiausios Žemėje temperatūros (iki -90 °C)
  • Pavyzdžiai: Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis, Vostoko stotis.

Privalumai ir trūkumai

Kepeno klimato klasifikacija pagrįsta temperatūrų ir kritulių matavimais, kurie nuo seno vykdomi daugelyje pasaulio vietų ir leidžia tiksliai įvertinti konkrečios vietovės klimato tipą. Šie du rodikliai yra vieni svarbiausių faktorių, įtakojančių dirvožemį, florą, fauną, kraštovaizdį, todėl manoma, kad rėmimasis jais klasifikuojant klimatą yra svarbus ir pagrįstas. Be to, Kepeno klasifikacija gerai atspindi vietovių gyvosios gamtos skirtumus, todėl gali būti lengvai derinama su biogeografijos mokslu.

Klasifikacijos trūkumu laikomas nesugebėjimas įvertinti trumpalaikių, tačiau kai kuriuose vietovėse itin svarbių, klimatinių ypatybių. Sistema taip pat neatsižvelgia į kitus metereologinius faktorius, kaip kad oro drėgmę, vėją ir pan.

Šaltiniai

1. Peel, M. C. and Finlayson, B. L. and McMahon, T. A. (2007). „Updated world map of the Köppen–Geiger climate classification“. Hydrol. Earth Syst. Sci. 11: 1633–1644. ISSN 1027-5606.{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list () (direct: Final Revised Paper)
2. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 154–157
3. Pidwirny, M. „Climate Classification and Climatic Regions of the World“. Fundamentals of Physical Geography, 2nd Edition, University of British Columbia Okanagan, 2006; tikrinta: 2012-07-30
4. James F. Petersen, Dorothy Sack, Robert E. Gabler. Physical Geography. Cengage Learning, 2011, p. 200
5. Robert V. Rohli, Anthony J. Vega. Climatology. Jones & Bartlett Learning, 2011, p. 157
6. Jacqueline Smith. The Facts on File Dictionary of Weather and Climate. Infobase Publishing, 2009, p. 134–135

Susiję straipsniai

• Alisovo klimato klasifikacija

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.