Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julijus Mikola
Jooseppi Julius Mikkola
Gimė	1866 m. liepos 6 d. , Vakarų Suomija
Mirė	1946 m. rugsėjo 28 d. (80 metų) Helsinkis
Sutuoktinis (-ė)
Veikla	suomių kalbininkas, baltistas
Organizacijos	Helsinkio universitetas
Pareigos	profesorius
Alma mater	Helsinkio universitetas
Vikiteka	Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julijus Mikola (suom. Jooseppi Julius Mikkola, 1866 m. liepos 6 d. , Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

Biografija

Žmona rašytoja . Studijavo Helsinkyje, Upsaloje, Charkove, Maskvoje. Nuo 1895 m. dėstė Helsinkio universitete; nuo 1900 m. profesorius. 1893 m. daktaras. Vienas įkūrėjų, 1921–1922 m. – prezidentas, 1946 m. jos garbės narys. Nuo 1925 m. TSRS mokslų akademijos užsienio narys. Lietuvių literatūros draugijos narys. 1894 m. ir 1895 m. lankėsi Lietuvoje.

Mokslinė veikla

Žymiausias slavistikos veikalas – „Praslavų gramatika“ (vok. Urslavische Grammatik, 3 t. 1913–1950 m.) Domėjosi ir baltų kalbomis. Įrodė, kad žodžiai degutas, indauja, gintaras, kaušas, kurpė, pakulos, putra yra ne skoliniai iš slavų (kaip teigė A. Brukneris), o slavų kalbų baltizmai.

Parašė baltų kalbų etimologijos, istorijos fonetikos straipsnių. Mokėsi lietuvių kalbos, rinko liaudies dainas. Jas išleido jo mokinys Einas Nieminenas rinkiniu „Lietuvių liaudies dainos iš rankraštinio profesorius J. J. Mikolos palikimo“ (Litauische Volkslieder aus dem handschriftlichen Nachlass profesorius J. J. Mikkolas, 1949 m.). Domėjosi prūsistika, tyrė prūsų kalbos leksiką („Baltiški ir slaviški dalykai“, Baltisches und Slavisches 1902–1903 m.) Bendravo su V. Kudirka, susirašinėjo su K. Būga, E. Volteriu.

Šaltiniai

1. Algirdas Sabaliauskas. Jooseppi Julius Mikkola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 86 psl.