Jonas AntanavičiusGimė 1934 m balandžio 15 d AkmenėMirė 2015 m kovo 30 d 80 metų KaunasPalaidotas a Šančių kapinėseVeikl

Jonas Antanavičius

Gimė	1934 m. balandžio 15 d. Akmenė
Mirė	2015 m. kovo 30 d. (80 metų) Kaunas
Palaidotas (-a)	Šančių kapinėse

Veikla	operos solistas, pedagogas

Alma mater

Jonas Antanavičius (1934 m. balandžio 15 d. Akmenėje – 2015 m. kovo 30 d. Kaune) – Lietuvos dainininkas, tenoras, akademinės muzikos pedagogas. Palaidotas Šančių kapinėse.

Kūrybinė biografija

J. Antanavičius solinio dainavimo mokėsi Vilniuje J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, tuo pat metu dirbo Operos ir baleto teatro choro artistu. Pasirinkęs dainininko profesiją, tęsė solinio dainavimo studijas Estijoje, prof. A. Arderio klasėje (baigė 1967 m.), dainavo Tartu teatre „Vanemuine“, čia paruošė vaidmenis G. Verdi operose „Rigoletas” ir „Traviata“, estų kompozitorių , operose. Kūrybinė dainininko veikla Estijoje buvo susijusi su garsiu estų režisieriumi .

1968–1974 m. solistas dainavo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, debiutavo Alfredo ir Hercogo partijomis G. Verdi operose „Traviata“ ir „Rigoletas“, dainavo tenorų partijas 8 operose, sukūrė 14 vaidmenų operetėse bei miuzikluose.

1974-1980 m. solistas kūrybinę veiklą tęsė Operos ir baleto teatre, kur atliko tenoro partijas daugiau nei dešimtyje pastatymų, dalyvavo teatro artistų koncertinėse programose. J. Antanavičius atliko Dmitrijaus Apsišaukėlio partiją M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ teatro gastrolių Maskvos Didžiajame teatre metu.

1980 m. dainininkas sugrįžo į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, tačiau kelis sezonus pratęsė bendradarbiavimą su pagrindine Lietuvos operos scena. Kaune J. Antanavičius kūrė vaidmenis įvairių žanrų spektakliuose, ryškiausi: Turidu - P. Mascagni operoje „Kaimo garbė“, Pedras - operoje „Slėnis“, Kanijo – R. Leoncavallo operoje „Pajacai“. Dainininko sukurti vaidmenys puikiai demonstravo išraiškingą, spalvingą, plataus dainininko balsą. J. Antanavičiaus vaidmenys operetėse ir miuzikluose šalia aukšto vokalo meistriškumo skleidė ir įvairiapusiškas jo aktorines savybes. Dainininkas didžiavosi ir įspūdingu vieno vaidmens atlikimo skaičiumi – Grafo Cedlau partiją J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“ jis dainavo daugiau nei 400 kartų.

Dainininkas J. Antanavičius įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių teatruose paruošė ir atliko 25 partijas operose, sukūrė beveik keturias dešimtis vaidmenų operetėse ir miuzikluose, dainavo daugiau nei 4 tūkstančius spektaklių. Jo kūrybinė veikla neapsiribojo tik Lietuvos teatrais, jo atliekamos tenorinės partijos skambėjo Minsko, Talino, Odesos, Rygos, Maskvos operų teatrų scenose, solistas su gastrolių spektakliais ir įvairiomis koncertinėmis programomis viešėjo Graikijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Ypač reikšmingi J.Antanavičiui buvo 1995 ir 1996 m., kada jis dalyvavo koncertiniuose turnė po įvairias Italijos vietoves, dainavo 16-oje spektaklių ir 22-juose koncertuose. Šioms išvykoms dainininkas paruošė tenoro partijas L. Beethoveno 9 simfonijoje, G. Puccini mišiose (Messa di Gloria), H. Berliozo draminėje legendoje „Fausto pasmerkimas“, A. Dvoržako „Requiem“ (jas interpretavo drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (dirig. G. Rinkevičius), Volgogrado simfoniniu orkestru, Latvijos valstybiniu choru ir garsiais estų, moldavų, italų dainininkais) bei Kavaradosio ir Pinkertono partijas G. Puccini operose „Toska“ ir „Madam Baterflai“, taip pat Alfredo partiją G. Verdi operoje „Traviata“. Šiuos koncertus ir spektaklius matė ir girdėjo tūkstantinės žiūrovų minios.

Kaip pedagogas J. Antanavičius ilgamete atlikėjo patirtimi dalijosi su žengiančiaisiais pirmuosius žingsnius į operos sceną, dėstė solinį dainavimą įvairiose aukštosiose ir vidurinės grandies Kauno muzikinio profilio švietimo įstaigose. Tarp nemenko būrio J. Antanavičiaus mokinių buvo ir ryškiausias nūdienos Lietuvos tenoras Merūnas Vitulskis. 1970-2014 m. J. Antanavičius dirbo Kauno valstybinio choro vokalo pedagogu, nuosekliai ir kantriai perduodamas savo ilgametę vokalinę patirtį.

Apdovanojimai

1980 m. Lietuvos nusipelniusio artisto vardas. 2014 m. II laipsnio Santakos garbės ženklas už nuopelnus Kauno miestui.

Nuorodos

Jono Antanavičiaus sukurtų vaidmenų sąrašas

Šaltiniai

Arvydas Karaška, „Jonas Antanavičius“, Visuotinė lietuvių ennciklopedija, www.vle.lt [1]

[1] Arvydas Karaška, „Jonas Antanavičius“, Visuotinė lietuvių ennciklopedija, www.vle.lt [1]