Jaejamų kalba

Jaejamų kalba 八重山物言 (ヤイマムニ,Yaimamuni)
Kalbama	Japonija
Kalbančiųjų skaičius	47 600 (2000 m.)
Kilmė	Japonų kalbos  Riukiu             Jaejamų kalba
Rašto sistemos	katakana arba hiragana
Geografinis paplitimas

Jaejamų kalba (八重山物言/ヤイマムニ, Jaimamuni) – grupei priklausanti kalba, kuria šnekama Jaejamos salose, labiausiai į pietus nutolusiose Japonijos salose. Jaejamų salos yra į pietvakarius nuo Mijako salų ir į rytus nuo Taivano. Jaejamų kalba giminingiausia mijakų kalbai. Nėra žinoma, kokiam žmonių skaičiui ši kalba yra gimtoji. Japonijoje ši kalba paprastai laikoma dialektu (jap. 八重山方言 = Yaeyama hōgen). Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio šnekančiųjų šia kalba sparčiai mažėja. Beveik visi jaunesni salos gyventojai yra gimtoji kalba yra japonų, o jaejamų kalba yra vartojama tik dainose ir ritualuose. Jaejamų kalbos gyvybingumas vertinamas kaip prasčiausių tarp Riukiu kalbų. Jaejamų kalba šnekama , , , , , , Iriomotėje ir Haterumoje. Kadangi jaejamų kalba išplitimo arealas platus, kai kurios tarmės tarpusavyje gan reikšmingai skiriasi. Vakariausia Jaejamų salyno vartojama šnekta klasifikuojama kaip atskira jonagunių kalba.

Yra hipotezė, kad Taketomio tarmė anksčiau galėjusi būti šiaurinei Riukiu grupei priklausanti kalba, gimininga okinavų kalbai, vėliau susiliejusi su Jaejamos tarmėmis. Jaejamų kalbai gresia išnykimas. UNESCO Nykstančių kalbų atlase kalba priskirta antrai pagal rimtumą gyvų kalbų kategorijai, – kalbą, kuriai gresia rimtas pavojus.

Nėra sutariama, kada atsiskyrė nuo (arba japonų-riūkiūjiečių prokalbės). Tai galėjo įvykti dar II a. pr. m. e., Riukiu grupei atsiskiriant nuo japonų-riūkiūjiečių prokalbės. Tačiau Jaejamų kalboje galima atrasti maždaug VIII a. iš japonų kalbos išnykusių tarimo bruožų. Vienas jų – priebalsis p liko neišvirtęs į h, išskyrus pu, kuris pakito į fu jaejamų kalboje.

	Japonų prokalbė	Japonų kalba	Jaejamų kalba
„Skrandis“	*para	hara	paru
„Laivas“	*punay	fune	funi
„Balandis“	*pato	hato	patu

Vis dėlto jaejamų kalba daugelyje sričių yra inovatyvesnė nei japonų kalba. Vienas aspektų – balsiai. turėjusi aštuonis balsius, o dabartinėje japonų kalboje jų yra likę tik penki. Tuo tarpu jaejamų kalboje balsių sumažėjimas dar drastiškesnis – iki trijų. Kaip ir daugelyje Riukiu kalbų, „e“ ir „o“ balsiai japonų kalboje yra išvirtę į „i“ ir „u“ jaejamų kalboje. Daugiau pavyzdžių pateikiama lentelėje žemiau.

	Japonų prokalbė	Japonų kalba	Jaejamų kalba
„Daiktas“	*mənə	mono	munu
„Sėkla“	*tanay	tane	tani
„Pradžia“	*pansimay	hajime tariama hadžime	pazïmi tariama padžimi

Kita inovacija, būdinga ir kitoms pietinėms Riūkiū kalboms, – b išvirtimas tuose atvejuose, kur japonų kalboje yra tariama w.

	Proto-Japonic	Modern Japanese	Yaeyama
„Viduriai“	*wata	wata	bada
„Jaunas“	*waka	wakai	bagasan
„Šokis“	*wəntəri	odori	budurï

Taip pat jaejamų kalba laikoma konservatyvesne už okinavų kalbą ir ypač jonagunių kalbą.

Jaejamų, kaip ir kitų Riūkiū kalbų, nykimo ištakos siekia 1879 m., kuomet po 1872 m. įvykusios Okinavo salų aneksijos dauguma Okinavos salų tapo Okinavos prefektūros dalimi ir prasidėjo intensyvi Riūkiū salų , į kurią aktyviai įsijungė vietiniai.1907 m. priimtas įstatymas, kuriuo reglamentuojama tarmių vartosena ir pagal kurį Riukiu kalbų statusas „pažemintas“ iki valstybinės kalbos tarmių, o tarmes uždrausta vartoti Japonijos mokyklose.

Skaičiuojama, kad jaejamiškai mokančiųjų skaičius yra tarp 7000 ir 10 000. Kalba daugiausiai vartojama namie.

Išnašos

1. Įrašas duomenų bazėje
2. Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
3. Thorpe, Maner Lawton (1983). Ryūkyūan kalba history (PhD thesis). Pietų Kalifornijos universitetas.
4. Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
5. Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Languages: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. p. 20.
6. Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Kalbos: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. pp. 423–424.

Nuorodos

Wikimedia Incubator

Vikipedijos projektas Jaejamų kalba vikiinkubatoriuje

• Oori Taboori tinklalaidė/internetinis dienoraštis (Mijaros tarme) 2020-01-28 iš Wayback Machine projekto.