Hiragana

Hiragana (japoniškai: 平仮名, kas reiškia plokščioji kana) – viena iš dviejų skiemeninių rašto sistemų japonų rašte. Kartais, drauge su katakana, vadinama tiesiog kana.
Kiekvienas hiraganos ženklas reiškia garsinį skiemenį, sudarytą iš priebalsio ir balsio (kartais priebalsis yra praleidžiamas). Kadangi balsių yra 5, o priebalsinių variantų (įskaitant priebalsio nebuvimą ir pusbalsį y) – 10, tai sudauginus gaunami 50 skiemenų. Dėl to hiragana, kaip ir katakana, dar vadinama 50-ties garsų sistema (godžiūon), ir paprastai vaizduojama lentelėje.
Iš tiesų skiemenų yra mažiau, nes variantų yi ir ye niekuomet ir nebuvo, o wi ir we šiuolaikinėje kalboje nebevartojami.
Garsai hiraganoje išdėstomi tokia tvarka: a, i, u, e, o, ka, ki, ku,… Hiragana baigiasi išskirtiniu ženklu n, kuris yra vienintelis savarankiškai vartojamas priebalsis japonų rašte. Jis dažniausiai naudojamas užrašyti skiemenų galūnėms.

Hiraganos abėcėlė. Rašmenys ゐ(wi) ir ゑ(we) šiuo metu nebevartojami. Rašybos taisykles rodo mėlyni skaičiai (potepių eiliškumas) bei rodyklės (kryptys). Jomis vadovautis būtina, kitaip rašmenys bus neįskaitomi.

Straipsnyje yra japoniškas tekstas. Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Hiraganos rinkinio pagrindas

balsės					jōon (拗音)
あ a	い i	う u	え e	お o	(ja)	(ju)	(jo)
か ka	き ki	く ku	け ke	こ ko	きゃ kja	きゅ kju	きょ kjo
さ sa	し ši	す su	せ se	そ so	しゃ ša	しゅ šu	しょ šo
た ta	ち či	つ cu	て te	と to	ちゃ ča	ちゅ ču	ちょ čo
な na	に ni	ぬ nu	ね ne	の no	にゃ nja	にゅ nju	にょ njo
は ha	ひ hi	ふ fu	へ he	ほ ho	ひゃ hja	ひゅ hju	ひょ hjo
ま ma	み mi	む mu	め me	も mo	みゃ mja	みゅ mju	みょ mjo
や ja		ゆ ju		よ jo
ら ra	り ri	る ru	れ re	ろ ro	りゃ rja	りゅ rju	りょ rjo
わ va	ゐ (wi)		ゑ (we)	を o/(wo)
				ん n
が ga	ぎ gi	ぐ gu	げ ge	ご go	ぎゃ gja	ぎゅ gju	ぎょ gjo
ざ za	じ dži	ず zu	ぜ ze	ぞ zo	じゃ dža	じゅ džu	じょ džo
だ da	ぢ (dži)	づ (dzu)	で de	ど do	ぢゃ (dža)	ぢゅ (džu)	ぢょ (džo)
ば ba	び bi	ぶ bu	べ be	ぼ bo	びゃ bja	びゅ bju	びょ bjo
ぱ pa	ぴ pi	ぷ pu	ぺ pe	ぽ po	ぴゃ pja	ぴゅ pju	ぴょ pjo

Istorija

Pirmieji hiraganos ženklai kildinami iš šių hieroglifų

Hiragana Japonijoje sukurta Heian laikotarpiu (apie X a.), kai Japonijoje suklestėjo nacionalinė kultūra ir atsirado būtinybė užrašyti vietinę literatūrą. Pirmasis tokių bandymų buvo Manyoshu poezijos rinkinys, kur kiniški hieroglifai naudoti ne pagal prasmę, o pagal tarimą (vadinamoji manyogana. Ilgainiui pagal tarimą naudojami hieroglifai labai supaprastėjo, kol virto hiragana. Skirtingai nei katakana, hiragana yra kildinama iš labai kaligrafiško žolių stiliaus (草書, japoniškai sōšo), kuris jai ir suteikia grakščias, vingiuotas linijas.
Galutinai susisteminta hiragana buvo apie XI a.

Vartojimas

Šiuolaikinėje Japonų kalboje hiragana vartojama pirmiausia gramatinėms galūnėms, priesagoms, taip pat japonų kilmės žodžiams, neturintiems savo hieroglifų, užrašyti. Virš sudėtingų hieroglifų dažnai yra pateikiamas hiraganos tarimas (tai vadinama furigana). Hiragana yra taip pat naudojama pradinėse mokyklose, mokantis japonų kalbos.

Skiemenų vediniai

50 skiemenų sistema neapima visų įmanomų garsų japonų kalboje, todėl egzistuoja įvairūs diakritiniai ženklai bei susitarimai, kurie papildo aukščiau pateiktąją lentelę:

• Ženkliuką nigori (reiškia „dulkelė“, „drumzlė“) prirašius prie atitinkamo skiemens, šis suskardėja. Tokiu būdu t virsta į d, k – į g ir pan. Pvz., garsas て tariamas te, o で – de, garsas し – ši, o じ – dži.
• Prirašius rutuliuką prie h prasidedančio skiemens, h virsta p. Pvz.: は tariamas ha, ば – ba, o ぱ – pa.
• Prie balsiu i besibaigiančio skiemens prirašius sumažintą ja, ju arba jo, jie susijungia į vientisą garsą (jōon 拗音). Tokiu būdu みゃ (mi + ja) tariamas ne mija, o mia.
• Balsis う u prailgina prieš jį einantį -o ar -u besibaigiantį skiemenį. Taigi, とう (to+ u) tariamas tō. (išskirus retus atvejus, kai う yra gramatinė veiksmažodžio galūnė (arba kito skiemens pradžia)), pavyzdžiui, 問う, fonetiškai とう tariamas tou versus 東京, fonetiškai とうきょう tariamas Tōkjō. Japoniškos kilmės žodžių skiemenyse (skirtingai negu sinojaponiškos kilmės) -o prailgina papildoma お o, pavyzdžiui, 通り, fonetiškai とおり (bet ne とうり), tariamas tōri.
• Sumažintas つ cu sudvigubina (sokuon 促音) po jo einantį priebalsį. Todėl ちょっと tariamas kaip čiotto.

Nuorodos