Jūros priekrantės srovės srovės daugiausia nulemtos gožtančių bei išilgai ir skersai kranto susidarančio bangų energijos

Jūros priekrantės srovės – srovės, daugiausia nulemtos gožtančių bei išilgai ir skersai kranto susidarančio bangų energijos gradiento. Šios srovės dažniausiai yra skirstomos į sroves, plūstančias išilgai kranto ir skersai kranto. Srovės pasižymi mažu greičiu, bet yra svarbios dėl vykdomos smėlio pernašos, kas nulemia povandeninio kranto šlaito vystymąsi.

Diagrama vaizduoja išilginę srovę. 1-paplūdimys; 2-jūra; 3-išilginės srovės kryptis; 4-sklindančios bangos; 5-įkrantinis srautas; 6-nuokrantinis srautas

Difuzinis grįžtamasis srautas

Difuzinis grįžtamasis srautas susidaro dėl vėjo ir bangų sukeltų vandens judesių, slėgio gradiento, bei tankio skirtumų, susidarančių dėl temperatūros ir kiekio netolygumo. Šios srovės yra nukreiptos jūros link. Difuzinis grįžtamasis srautas yra kompensacinis ir nuneša atgal į jūrą bangų atnešamus vandenis. Srovės yra plačios, todėl skiriasi nuo labiau koncentruotų atotrūkio srovių. Šios srovės matomos kaip drumsto vandens frontai, nukreipti jūros link. Greitis siekia apie 0,5 m/s.

Protrūkio srovė

Protrūkio srovė susidaro, kai išilginė srovė sutinka fizinę kliūtį, pavyzdžiui, pusiasalį, , , priekrantės rifą, seklumą, ir nukrypsta jūros link. Tai koncentruotos, siauros jūros link nukreiptos srovės, besitęsiančios per visą gožos zoną. Labiausiai šios srovės išryškėja, kai ilgos ir aukštos bangos paplūdimyje suformuoja banginę patvanką. Šios srovės gali suformuoti „kanalą“ bei išlikti stabilios, kol nepasikeis bangavimo sąlygos. Vidutiniškai ši srovė plūsta 1,5 m/s greičiu.

Išilginė srovė

Išilginė srovė susidaro bangai pasiekiant krantą smailiu kampu. Sugožusi ir atsimušusi nuo dugno banga veikiant inercijos jėgai kyla tuo pačiu kampu šlaitu aukštyn, tačiau priešinga kryptimi veikianti sunkio jėga priverčia ją grįžti atgal. Vandens tekėjimas vyksta didžiausio nuolydžio kryptimi. Vanduo teka asimetrinėmis kreivėmis, primenančiomis paraboles. Didelis skaičius tokių bangų lemia priekrantinės srovės susidarymą, kurios kryptis sutampa su bangų kryptimi. Susidarius priekrantinei srovei priedugnėje bei vandens storymėje vyksta ir nešmenų pernaša. Srovės greitis priklauso nuo bangavimo sąlygų bei povandeninio šlaito mofometrijos. Stiprių audrų metu srovės greitis gali pasiekti 2,5 m/s.

Šaltiniai

http://www.seagrant.wisc.edu/Home/Topics/CoastalEngineering/Details.aspx?PostID=690
http://www.coastalwiki.org/wiki/Currents
Зенкович В. П. Основы учения о развитии морских берегов / Акад. наук СССР. Океанографическая комиссия. – М.: Изд-во АН СССР. 1962. - 710 с.