Islandijos ir Lietuvos santykiai

Islandijos–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Islandijos ir Lietuvos. Tarptautiniai santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, dar Islandijai esant Danijos sudėtyje, po to, kai ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1922 m. lapkričio 1 d.

	Islandijos–Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Islandija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Islandijos pusės: 1922 m. lapkričio 1 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
• Pakartotinis pripažinimas: 1991 m. vasario 11 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 26 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Islandija: 42 mln. eur.
• Islandija→ Lietuva: 7,3 mln. eur.
Turistų srautai:
• Islandija → Lietuva (2020): 550

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.

Lietuvos ambasadorė Islandijai Gintė Damušytė reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Helsinkyje reziduoja Islandijos ambasadorius Lietuvai . Reikjavike įsikūręs Lietuvos Respublikos garbės konsulatas, Vilniuje – Islandijos Respublikos konsulatas.

1991 m. vasario 11 d. Islandija tapo pirmąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Prie šio veiksmo labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam už tai suteiktas valstybės apdovanojimas. Dėl drąsaus diplomatinio žingsnio Islandija buvo susilaukusi sankcijų iš TSRS. Ankstyvas Islandijos pripažinimas yra dažnai prisimenamas, Lietuvoje Islandijos ar jos sostinės vardu pavadintos šios gatvės: Kaune, Islandijos gatvė Vilniuje, Reikjaviko gatvė Klaipėdoje. Taip pat Vilnius ir Reikjavikas yra miestai partneriai.

1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių.

Bendravimas tarp Islandijos ir Lietuvos politikų vyksta ir per Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupę (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).

Santykių istorija

1922–1940 m. laikotarpis

Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.

Santykiai okupacijų metais

Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, pastaroji 1944 m. tapo visiškai nepriklausoma nuo Danijos. Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot , nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo Klaipėdos uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Islandijos (1991-dabar)

Santykiai tarp Lietuvos ir Islandijos yra labai geri, tam impulsą suteikė tai, jog Islandija greitai pripažino Lietuvos valstybingumą. Tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, nepabūgęs atvykti į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo.

Dar 1993 m. kovo 18 d. valstybinio vizito į Islandiją atvyko Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Tai buvo jo antrasis užsienio vizitas po Danijos, kurią aplankė kovo 17 d.

1994 m. Lietuvos generaliniu garbės konsulu Islandijoje paskirtas .

2009 m. pasveikinti Lietuvos su vardo paminėjimo tūkstantmečiu atvyko ir tuometis Islandijos prezidentas . Jis Lietuvoje lankėsi ir 2015 m.

Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas , kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.

Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga Islandijos lietuvių bendruomenė, kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione. Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 25 Islandijos piliečiai.

Švietimo mainai

Studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Islandiją islandų kalbos studijoms. Vytauto Didžiojo universitetas yra užmezgęs dvišalius santykius su Islandijoje.

Ekonominiai mainai

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Islandijos siekia 35,8 mln. eurų, auga ir yra 53-a pagal dydį. Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojami šviežios ir atšaldytos žuvys (41,8%), užšaldytos žuvys (33,2%), medikamentai (5,3%), kitos mašinos, naudojamas maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai (4%), nekaršta ir nešukuota vilna (3,3%). Pagal tiesiogines investicijas Islandija yra 27-a – yra investavusi 29,39 mln. EUR.

Kasmet Lietuvą aplanko iki 2000 Islandijos turistų. 2019–2021 m. šis skaičius sparčiai krito dėl COVID-19 pandemijos.

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Islandijos piliečių skaičius Lietuvoje	16	33	25	30

Metai	2016	2019	2020	2021
Lietuvos piliečių skaičius Islandijoje	1683	4138	4 628	4597

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Sąrašas nėra baigtinis

• Ingvi S. Ingvarsson, 1991–1994 m., pirmasis Islandijos ambasadorius Lietuvai, rezidavo Danijoje.
• , nuo 2018 m.

Pasiuntiniai Islandijai

Lietuvą Islandijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kopenhagoje. Jų sąrašas:

• 1992–1994 m. – Dalius Čekuolis, pirmasis Lietuvos ambasadorius Islandijai Kopenhagoje)
• 1995–2001 m. – Raimundas Jasinevičius (rezidavo Kopenhagoje)
• 2001–2006 m. – Deividas Matulionis (rezidavo Kopenhagoje)
• 2006 m. – Violeta Motulaitė, laikinoji reikalų patikėtinė (rezidavo Kopenhagoje)
• 2006–2011 m. – Rasa Kairienė (rezidavo Kopenhagoje)
• 2011–2012 m. – , patarėjas (rezidavo Kopenhagoje)
• 2012–2016 m. – Vytautas Pinkus (rezidavo Kopenhagoje)
• nuo 2016 m. – Gintė Damušytė (reziduoja Kopenhagoje)

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Keturiems Islandijos piliečiams yra suteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

• Jonas Baldvinas Hannibalssonas, 1992 m. sausio 9 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1996 m. gegužės 23 d. – LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoji kryžiumi,
• , 1998 m. birželio 10 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi,
• , 2010 m. vasario 5 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi,
• , 2011 m. rugpjūčio 12 d. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Šaltiniai

1. . Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-01-04. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |4= ()
2. Lietuvos pripažiniams de facto ir de jure
3. Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
4. Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ 15min.lt
5. [1]
6. LIETUVOS BIČIULIO ARNORO HANIBALSONO PASIRINKIMAS
7. Migracijos metraštis 2020 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
8. Migracijos metraštis 2016 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
9. Migracijos metraštis 2019 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
10. Migracijos metraštis 2020 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
11. Migracijos metraštis 2021 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM