Ifonjinai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jorubų valstybė: Ifọnyin
Šalis	Beninas (Plynaukštė)
Tautos	jorubai (nagai)
Kalba
Miestai	,

Ifonjinai (jorubų kalba: Ifọnyin) – jorubų tautos etninė subgrupė, gyvenanti dabartinio Benino pietrytiniame pakraštyje. Jie koncentruojasi abipus ir Benino sienos, ruože nuo Porto Novo pietuose iki šiaurėje. Benine apima Plynaukštės departamento pietinę dalį, Nigerijoje – vakarinį pakraštį.

Kalba atskira ifonjinų tarme, kuri priklauso joruboidinei . Dėl to ifonjinai dar vadinami nagais.

Juos supa šios jorubų etninės subgrupės: rytuose ir šiaurės rytuose, avoriai pietryčiuose, ohoriai šiaurėje (skiria nuo Ketu). Vakaruose gyvena gbe kalba kalbantys .

Ifonjinai formavosi į vakarus migruojant avoriams, kurie įkūrė pirmuosius regiono miestus – Ipokiją ir Itaketę. Regionas buvo strategiškai svarbus dėl artumo prie jūros, todėl buvo priskiriamas taip vadinamam (kartu su egbadų, egbų ir avorių žemėmis). Nuo XVI a.jį kontroliavo Ojo imperija, kuri čia įkūrė savo miestus – ir , kurie turėjo sustiprinti susisiekimą su Adžače.

XIX a. regione hegemoniją perėmė Dahomėjos karalystė, o XIX a. pabaigoje – Prancūzija. Tuo metu ifonjinų žemės buvo padalintos, ir rytinė jų dalis atiteko britams. Dėl nepalankios prancūzų politikos didelė dalis ifonjinų migravo į britų kontoliuojamas teritorijas. Taip Nigerijoje išaugo dukterinis miestas, kuris gyventojų skaičiumi pralenkė Ifonjį.