Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ketu Kétou
Ketu 7°21′29″ š. pl. 2°36′27″ r. ilg. / 7.35806°š. pl. 2.60750°r. ilg. / 7.35806; 2.60750 (Ketu)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Beninas
Departamentas	Plynaukštės departamentas

Įkūrimo data	XV a.

Gyventojų (2006)	28 471

Ketu (pranc. Kétou, jorubų kalba: Ketu) – nedidelis Benino miestas Plynaukštės departamento teritorijoje.

Istorija

Jorubų valstybė: Ketu

Šalis	Beninas (Plynaukštė)
Tautos	nagai
Miestai	Ketu
Valdovas

Ketu yra labai svarbi kelių tautų istorijoje. Pasak eve legendų, būtent čia susiformavo gbe protėviai, kurie vėliau iš Ketu migravo į didesnes teritorijas dab. Benino ir Togo pietuose. Todėl tose legendose Ketu dar vadinamas Amedzofe, t. y. „žmonijos lopšiu“. Šis gbe atsiskyrimas datuojamas tarp XI ir XIII a.

Vėliau į Ketu atsikėlė jorubų protėviai, kurie įkūrė čia karalystę. Ketu tradiciškai yra laikoma viena iš septynių pirmosios kartos jorubų valstybių, kurias įkūrė tiesioginiai palikuoniai. Vienos legendos Ketu įkūrėja laiko Oduduvos dukterį, kitos – jo anūką Ede, Sopasano sūnų. Jie pradėjo vietinę jorubų dinastiją, tituluojamą . Ketu karalystės gyventojai sudaro atskirą jorubų (nagų) subetnosą.

Kuomet XVII a. didžiumą Jorubalando suvienijo Ojo karalystė, manoma, kad Ketu su ja palaikė draugiškus santykius, nulemtus artimų kultūrinių ryšių ir tradicijų. Ojo karalystės legendos mini Ketu kaip vieną vasalinių karalysčių, kurios valdovai mokėjo kasmetinę duoklę ir dalyvaudavo Bere šventėje Ojo mieste. Tuo metu Ketu karalystė užėmė nemažas teritorijas, įskaitant ir žemes dabartinėje Nigerijos , o jos įtaka apėmė teritorijas rytuose bei ohorių teritorijas pietuose.

XIX a. Ketu pašonėje iškilo grėsminga vergovinė valstybė Dahomėjos karalystė. 1886 m. ji nusiaubė ir nukariavo Ketu. Didelė dalis vietos jorubų buvo parduoti kaip vergai ir išvežti į Naująjį pasaulį.

Į vietos reikalus įsikišę prancūzai 1893 m. atskyrė Ketu kaip atskirą valstybę ir atkūrė jos monarchiją Prancūzijos Dahomėjos sudėtyje. Tiesa, rytinė valstybės dalis buvo atiduota Britų imperijai. Britų pusėje, gyvenvietėje įsikūrė atskira karalystė, valdoma onimeko. Dėl skirtingos prancūzų ir britų politikos (didesnių suvaržymų prancūzų valdomoje teritorijoje) ištisi kaimai kėlėsi iš Ketu į Meką, dėl ko miestas galutinai nusilpo. 1963 m., jau po Benino nepriklausomybės, Ketu monarchija buvo panaikinta.