Huniadų pilis rumun Castelul Huniazilor arba Castelul Corvineştilor veng Vajdahunyad vára gotikinio stiliaus renesanso l

Huniadų pilis (rumun. Castelul Huniazilor arba Castelul Corvineştilor, veng. Vajdahunyad vára) – gotikinio stiliaus renesanso laikų pilis, esanti Hunedoaros mieste, Transilvanijoje, dabartinėje Rumunijoje. Pastatyta XIV a. pradžioje. Pilis yra vienas labiausiai lankomų objektų Rumunijoje. Po rekonstrukcijos 2010 m. pilis pritraukia dešimtis tūkstančių turistų kiekvienais metais.

Huniadų pilis su priekiniu pagrindiniu tiltu, vedančiu į ją

Istorija

Pilis pradėta statyti 1307 m. po Vengrijos karaliaus Karolio Roberto vizito į Timišoaros miestą tuometinėje Vengrijos karalystėje (dabartinėje Rumunijoje). Karalius nusprendė čia įkurti savo rezidenciją. Pastatas, tikriausiai statytas Italijos statybininkų, buvo baigtas 1315 m. Karalius pilyje įsikūrė jau 1316 m. ir pragyveno joje aštuonerius metus. Paskutinis įrodymas, kad Karolis Robertas gyveno šioje pilyje, yra 1323 m. birželio 15 d. Timišoaroje karaliaus pasirašytas dokumentas.

1409 m. Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis pilį atidavė tėvui. Huniadų pilis 1446–1453 m. buvo restauruota Janošo Chunaidi. Pilis buvos perstatyta daugiausiai gotikiniu stiliumi, tačiau turėjo ir renesanso architektūros elementų. Pasižymėjo aukštais ir tvirtais gynybiniais bokštais, turėjo vidinį kiemą, pakeliamąjį tiltą. Pilis pastatyta ant uolos po maža upe pasitelkiant senesnius pilies įtvirtinimus. Pilis yra didelė ir įspūdinga su aukštais ir skirtingų spalvų stogais, bokštais, daugybe langų ir balkonų, pieštų akmens raižiniais.

Dabartinis pastato vaizdas yra vienos restauravimo kompanijos, kuri atnaujino pilį, praeityje patyrusią daug pražūtingų gaisrų ir dešimtmečius trukusią visišką nepriežiūrą, rezultatas. Pastebėtina, kad architektai restauravo ją pasitelkdami vaizduotę ir savas vizijas, kaip moderni gotikinė pilis turėtų atrodyti šiais laikais.

Aprašymas

Pilį, kuri buvo viena iš vertingiausių jo nuosavybių, perstatė savo karaliavimo laikotarpiu. Pilis buvo ne tik strategiškai patogi vieta, bet kartu tapo ir ištaigingais jo namais. Metams bėgant, pilies meistrai vis keisdavo pastato vaizdą, pristatydavo bokštų, restauruodavo ir gražindavo sales, svečių kambarius.

Pilies galerija ir donžonas, vadintas Neboisa (kas serbų kalba reiškia „nebijoti“) bei Kapistrano bokštas (pavadintas šventojo pranciškonų vienuolio vardu iš 1456 m. vykusios Belgrado apgulties) yra nepakitę nuo Janošo Chunaidi laikų ir yra laikomi svarbiausiomis bei reikšmingiausiomis pilies konstrukcijos dalimis.