Hongkou kin 虹口 pinyin Hóngkǒu Šanchajaus rajonas sudarantis šiaurinę miesto branduolio dalį Apima 23 48 km teritoriją ir

Hongkou (kin. 虹口, pinyin: Hóngkǒu) – Šanchajaus rajonas, sudarantis šiaurinę miesto branduolio dalį. Apima 23,48 km² teritoriją ir, 2010 m. duomenimis, turi 852 tūkst. gyventojų. Veikia Šanchajaus tarptautinių studijų universitetas (SISU), Šanchajaus finansų ir ekonomikos universitetas.

Hongkou 虹口 = Hóngkǒu


Valstybė	Kinijos Liaudies Respublika
Miestas	Šanchajus

Gyventojų (2010)	852 476
Plotas	23,48 km²
Tankumas (2010)	36 306 žm./km²

Vikiteka	HongkouVikiteka

XIX ir XX a. pradžioje didžioji dalis laivų į ir iš Šanchajaus švartuodavosi krantinėse ir dokuose palei Huangpu upę. Vakarų keleiviams buvo įprasta čia neišsilaipinti, o persėsti į mažesnes valtis, sampanus, kuriomis plaukdami keletą šimtų metrų aukštyn upe pasiekdavo Bundą.

Istorija

Tang dinastijos laikais dabartinio Hongkou rajono teritorija buvo apsupta pylimo nuo Rytų Kinijos jūros. Ming dinastijos valdymo laikotarpio pradžioje vietovę imta vadinti Huangpukou (黃埔口) arba Hongkou (洪口). Valdant Čing dinastijai pervadinta į Hongkou (虹口).

1845 m. į Šanchajų skleisti krikščionybės atvyko amerikiečių vyskupas William Jones Boon. 1848 m. jis pareikalavo iš vietos valdžios suteikti jam žemės šiai paskirčiai. Pietinėje dab. Hongkou rajono dalyje iškilo amerikiečių gyvenvietė (vėliau sujungta su britų gyvenviete). 1853 m. čia iškilo bažnyčia. 1853–1854 m. slapta kinų bendrija, pasivadinusi Mažųjų kardų draugija, užgrobė kinams priklausiusius Šanchajaus regionus, tad taikūs kinų gyventojai buvo priversti prašytis prieglobsčio į konfliktą nesivėlusiame tarptautiniame miesto rajone. Tai savo ruožtu pagausino rajono gyventojų skaičių. 1856 m. buvo nutiestas Vaibaidu tiltas, 1857 m. pastatytas viešbutis „Astor“. Nuo 1870 m., Čingų imperijai užmezgus aktyvius ryšius su Japonijos imperija, čia ėmė kurdintis japonų atvykėliai. Po Pirmojo pasaulinio karo teritorijoje gyveno tiek daug japonų, kad vietovė praminta „Mažuoju Tokijumi“. Japonų bendruomenė glaudžiai bendradarbiavo su valdžia. Pavyzdžiui, buvo įsteigtas Japonų policijos departamentas prie Šanchajaus savivaldybės policijos.

Nuo 1933 m. vietovėn kildinosi žydų pabėgėliai, atvykę į Kiniją iš Vokietijos. Jų apgyvendinimui Hongkou Tilančiao apylinkėje buvo įkurdintas kvartalas, kurio perpildytoje, maždaug 2,5 km² teritorijoje žydų gyveno apie 20 000. Šis kvartalas vadintas Šanchajaus getu.

Antrojo pasaulinio karo metu, kai po miestą užėmė japonai, žemė iš esmės buvo sulyginta ligi griuvėsių.

Išnašos

(kinų). Shanghai Office for Local Chronicles. Suarchyvuotas originalas 2016-03-26. Nuoroda tikrinta 2019-07-28.
James Griffiths (2013-11-21). „Shanghai's Forgotten Jewish Past“. The Atlantic.
Cosentino, Francesco. SHANGHAI FROM MODERNISM TO MODERNITY (Deluxe Edition) (anglų). Lulu.com. p. 51. ISBN . Nuoroda tikrinta 2016-10-04.

[1] (kinų). Shanghai Office for Local Chronicles. Suarchyvuotas originalas 2016-03-26. Nuoroda tikrinta 2019-07-28.

[atlantic-2] James Griffiths (2013-11-21). „Shanghai's Forgotten Jewish Past“. The Atlantic.

[3] Cosentino, Francesco. SHANGHAI FROM MODERNISM TO MODERNITY (Deluxe Edition) (anglų). Lulu.com. p. 51. ISBN . Nuoroda tikrinta 2016-10-04.