Hokaido prefektūra北海道 Hokkai dō Sostinė Saporas Regionas Hokaido regionas Sala Hokaidas Gubernatorius Plotas 83 456 38 k

Hokaido prefektūra 北海道 Hokkai-dō



Sostinė	Saporas
Regionas	Hokaido regionas
Sala	Hokaidas
Gubernatorius

Plotas	83 456,38 km² (1^vieta)
- % vandens	6,4 %
Gyventojai (2019 m. gruodžio 31 d.)
- Gyventojų	5 281 297 (7^vieta)
- Tankis	67,1 žm./km²

Apskritys	66
Savivaldybės	207
ISO 3166-2	JP-01
Svetainė	[1]

Prefektūros simboliai
- Gėlė
- Medis	Ajaninė eglė
- Paukštis	Japoninė gervė

Hokaidas (jap. 北海道 Hokkaidō) – antra pagal dydį Japonijos sala. Senovėje vadinta Edzo. Šiaurės vakaruose salą skalauja Japonijos jūra, Šiaurėje Laperūzo sąsiauris skiria nuo Sachalino salos, Šiaurės rytuose – Ochotsko jūra, rytuose – , pietryčiuose ir pietuose – Ramusis vandenynas, o pietvakaruose – Cugaru sąsiauris skiriantis nuo Honšiu salos. Hokaido sala kartu yra ir vienas Japonijos regionų, taip pat vienintelė šio regiono prefektūra.

Geografija

Į šiaurę nuo salos yra Sachalino sala (Rusija), o į pietus Honšiu. Plotas 83453,57 km². 5,627 mln. gyventojų (2005 m.), dauguma jų japonai, kiti ainai. Gyventojų tankumas 67,4 žm/km². Didžiausias ir pagrindinis miestas – Saporas.

Žemėje pagal dydį sala užima 21-ą vietą. 3,6% yra mažesnė už Airijos salą ir 6,1% didesnė už Espanjolos salą. Pagal gyventojų skaičių sala yra 20 vietoje tarp Airijos ir Sicilijos salų. Hokaide gyvena 4,7% mažiau žmonių negu Airijos saloje ir 12% daugiau negu Sicilijos saloje.

Klimatas

Hokaidas žinomas palyginti vėsiomis vasaromis ir labai šaltomis žiemomis. Didžioji salos dalis patenka į drėgno žemyninio klimato zoną ir pagal Kiopeno klimato klasifikaciją priskiriama Dfb (žemyninis klimatas) kategorijai, kai kuriose žemumose Dfa kategorijai. Vidutinė rugpjūčio temperatūra +17 °C +22 °C, o vidutinė sausio temperatūra svyruoja nuo -12 °C iki -4 °C. Abiem šiais atvejais priklauso nuo relfefo aukščio ir atstumo nuo vandenyno. Be to, temperatūra salos vakaruose šiek tiek aukštesnė, nei rytinėje dalyje.

Šiaurinė Hokaido salos dalis įeina į Taigos biomą, kur gausus sniegas. Anksčiausiai sniegas iškrenta lapkričio mėnesį. Sniego sluoksnis svyruoja nuo 11 metrų kalnuotose vietovėse iki 1,8 m žemumose netoli Ramiojo vandenyno pakrantės. Salai būdingos izoliuotos pūgos, kurios suformuoja dideles, ilgai besilaikančias sniego pusnis, ir kaip kontrastas Hokuriku regionui (šiaurės rytų Honšiu sala), kuriame nuolat pasitaiko tik atskiri sniego lopinėliai.

Metinis kritulių iškritimas svyruoja nuo 1600 mm iš Japonijos jūros pusės esančiose kalnuotose vietovėse iki 800 mm (tai ir žemiausias jų kiekis visose Japonijos salose) Ochotsko jūros pakrantėse ir vidiniuose salos rajonuose bei iki 1100 mm Ramiojo vandenyno pusėje.

Skirtingai nei kitose Japonijos salose, Hokaido saloje birželio – liepos mėnesiais nėra lietingo sezono ir pakankamai sausokas, šiltas, bet ne karštas oras.

Žiemomis Ochotsko jūroje netoli salos ima dreifuoti didelės ledo lytys, kurios tuo laiku apsunkina sąlygas laivybai, o dėl smarkių vėjų, šiaurinėje salos dalyje dažnai jūrų ir oro transportas laikinai sustabdomas. Jūrų uostai esantys prie Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros ištisus metus neužšąlantys, nors vidaus vandenys visada sukaustomi ledo.

Gamta

Augalija

Ajaninė eglė – viena iš Hokaido simbolių, augančios prie , Kuširo subprefektūroje

Apie 70% salos žemės apaugusi miškais. Salose auga pušūnų ir magnolijūnų medžių miškai. Tarp augalų paminėtinos ajaninės eglės ir (Rosa rugosa) – laikomi salos simboliais. Kiti medžiai – (Abies sachalinensis) augantys salos šiaurinėje dalyje, sachalininės eglės (Picea glehnii), (Kalopanax septemlobus), (Quercus mongolica), japoninės liepos (Tilia japonica), (Fraxinus mandschurica), (Betula maximowicziana), (Acer pictum subsp. mono), (Magnolia obovata). Iš piečiau esančios Honšiu, saloje introdukuoti japoniniai maumedžiai.

Gyvūnija

Salos pakrantėse gyvena dėmėtieji ruoniai, miškuose rudieji lokiai, rudųjų lapių vietinis Vulpes vulpes japonica porūšis, dėmėtieji elniai, voverės skraiduolės. Iš paukščių paminėtinos japoninės gervės, didieji apuokai žuvininkai, per sezonines migracijas čia žiemoti atskrenda baltapečiai jūriniai ereliai.

Nacionaliniai parkai

Nationalinis parkas
Širetoko nacionalinis parkas*	知床
Akano nacionalinis parkas	阿寒
Kuširo Šicugeno nacionalinis parkas	釧路湿原
Daisecuzano nacionalinis parkas	大雪山
Šikocu-Tojos nacionalinis parkas	支笏洞爺
Riširio-Rebuno-Sarobecu nacionalinis parkas	利尻礼文サロベツ

* įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nuo 2005-07-14.

Istorija

Pasak kai kurių mokslininkų, Hokaido sala galėjo būti apgyvendinta ainų, ir dar prieš 20 000 metų.

Hokaidas, kaip ir Riūkiū salynas, nėra istorinis Japonijos regionas. Jis neįėjo į tradicinę žemių sistemą ir nepriklausė Japonijos valstybei iki XVIII a.

Ši sala, tuo metu vadinta Edzo, sudomino japonus XVIII a., kuomet pradėta intensyvi prekyba su vietiniais gyventojais ainu. Ją sekė palaipsniška kolonizacija. Japonai kėlėsi į salą, kūrė čia savo gyvenvietes, stumdami vietinius į kalnus. XIX a sala formaliai prijungta prie Japonijos, tačiau kolonizacija tęsėsi dar ilgai. Šiuo metu ainu yra beveik išnykę.

Subprefektūros

Pagrindinis straipsnis – Japonijos subprefektūros.

Po 1869 m., Hokaidas buvo padalintas į kelias žemes, kurios buvo panaikintos administracinės pertvarkos metu. Dabar Hokaidas yra vienas Japonijos regionų, kurio ribos sutampa su vienintele jame esančia prefektūra – Hokaidu.

Hokaidas yra viena iš tų aštuonių Japonijos prefektūrų, kurios yra suskirstytos į subprefektūras (kitos, tai Tokijo prefektūra, Jamagatos prefektūra, Nagasakio prefektūra, Okinavos prefektūra, Kagošimos prefektūra, Mijadzakio prefektūra ir Šimanės prefektūra). Štai pateiktas visas Hokaido subprefektūrų sąrašas:

Turizmas

Dėl kasmet iškrentančio gausaus sniego, Hokaido sala žiemomis tampa Japonijos žiemos sporto atrakcija, čia kasmet švenčiamas tarptautiniu lygiu žinomas Saporo sniego festivalis. Žiemos kurortai, tokie kaip prie , Furano mieste ir Rusucu gyvenvietėje paprastai veikia tarp gruodžio ir balandžio mėnesių.