Herbigo ir Haro objektas angl Herbig Haro object arba stellar jet švytinčios dėmelės ten kur dujų ar dulkių srautas čiur

Herbigo ir Haro objektas (angl. Herbig-Haro object arba stellar jet) – švytinčios dėmelės ten, kur dujų ar dulkių srautas – čiurkšlė, ištekanti iš besiformuojančios naujos žvaigždės, susiduria su tarpžvaigždine medžiaga (iš esmės tai emisiniai ūkai, sužadinti smūginių bangų). Čiurkšlė dažniausiai statmena proplanetiniam diskui. Jos ilgis gali daugelį tūkstančių kartų viršyti astronominį vienetą (atstumą tarp Žemės ir Saulės). Ir toli nuo savo šaltinio čiurkšlės srautas lieka „suglaustas“, jis neišsisklaido.

HH – 32 yra vienas ryškiausių tokių objektų (žalsvas, viršuje ir apačioje jį kuriančios žvaigždės). Viršutinis srautas atsitrenkia į tarpžvaigždinę medžiagą ir dėl susidūrimo metu išsiskiriančios energijos švyti baltai

Dažniausiai čiurkšlė būna ištisinė, tačiau jei besiformuojančioje žvaigždėje vyksta kokie nors specifiniai procesai (tarkim netolygi akrecija), jis gali būti punktyrinis (panašus į automato seriją) ar turėti sudėtingą struktūrą.

Čiurkšlės greitis siekia kelis tūkstančius kilometrų per sekundę. Visos jos medžiagos masė paprastai neviršija 1–40 Žemės masių. Palyginus su planetų ir žvaigždės mase tai labai nedaug. Apie tris ketvirtadalius dujų sudaro vandenilis, likusią dalį – daugiausia helis. Kitų elementų dalis neviršija vieno procento. Šios čiurkšlės maždaug dešimt kartų tankesnės nei kiti tarpžvaigždiniai ūkai.

Čiurkšlės yra trumpalaikiai dariniai, egzistuojantys tik kelis tūkstančius metų.

Didžiąją dalį (apie 80 %) žinomų čiurkšlių formuoja dvinarės sistemos.

Pirmieji šias čiurkšles nuodugniai tyrę astronomai buvo ir . Todėl tokie objektai kataloguose turi priešdėlį HH – Herbig-Haro objektas. Jie buvo atrasti dar devynioliktame amžiuje, tačiau nuodugniai juos tirti tapo įmanoma palyginus neseniai.

Pavyzdžiai

HH – 30

HH-30 yra maždaug už 450 šviesmečių Tauro žvaigždyne. Čiurkšlės ilgis – maždaug 500–800 astronominių vienetų. Nuotraukoje matyti, jog ši čiurkšlė (rausva) yra statmena besiformuojančios planetų sistemos proplanetiniam diskui (žalias).)

HH – 47

Ši čiurkšlė (nutolusi apie 1500 šviesmečių) yra daug ilgesnė (ne mažiau 8000 astronominių vienetų). Spinduliuojanti prožvaigždė (manoma, kad dvinarė) yra apatiniame kairiajame kampe. Literatūroje rašoma, jog ši žvaigždė „dreba“, sukeldama čiurkšlėje smūgines bangas. Šio proceso metu išsiskiriančios energijos pakanka čiurkšlei švytėti. Energija išsiskiria čiurkšlės medžiagai susiduriant su nejudančiomis aplinkos dalelėmis (plintant smūgio bangai). Čiurkšlė kerta gana tankią kosminių dujų sritį. Ten ji susiduria su didesnio tankio medžiaga, ir susidūrimo metu išsiskirianti energija sukelia šios dalies švytėjimą.

Taip pat skaitykite

Nepalyginamai didesnio masto, tačiau išoriškai šiek tiek panašus reiškinys yra reliatyvistinė čiurkšlė.

Literatūra

Hubble tinklalapis, H30, H47
Hubble tinklalapis, H32
Reipurth B., Heathcote S. (1997), 50 Years of Herbig-Haro Research. From discovery to HST, Herbig-Haro Flows and the Birth of Stars; IAU Symposium No. 182, Edited by Bo Reipurth and Claude Bertout. Kluwer Academic Publishers, 1997, p. 3-18
Bally J., Morse J., Reipurth B. (1995), The Birth of Stars: Herbig-Haro Jets, Accretion and Proto-Planetary Disks, Science with the Hubble Space Telescope -- II, Eds: P. Benvenuti, F. D. Macchetto, and E. J. Schreier
Dopita, M. (1978), The Herbig-Haro objects in the GUM Nebula, Astronomy and Astrophysics, vol. 63, no. 1-2, Feb. 1978, p. 237-241
Brugel E.W., Boehm K.H., Mannery E. (1981), Emission line spectra of Herbig-Haro objects, Astrophysical Journal Supplement Series, vol. 47, p. 117-138
Bacciotti F., Eislöffel J., (1999), Ionization and density along the beams of Herbig-Haro jets, Astronomy and Astrophysics, v.342, p.717-735
Giulbudagian, A. L. (1984), On a connection between Herbig-Haro objects and flare stars in the neighborhood of the sun, Astrofizika, vol. 20, Mar.-Apr. 1984, p. 277-281
Lada C.J. (1987), Star formation – From OB associations to protostars, in Star forming regions; Proceedings of the Symposium, Tokyo, Japan, Nov. 11-15, 1985 (A87-45601 20-90). Dordrecht, D. Reidel Publishing Co., 1987, p. 1-17
Andre P., Ward-Thompson D., Barsony M. (1993), Submillimeter continuum observations of Rho Ophiuchi A – The candidate protostar VLA 1623 and prestellar clumps, Astrophysical Journal, vol. 406, p. 122-141
Reipurth B., Rodríguez L.F., Anglada G., Bally J. (2004), Radio Continuum Jets from Protostellar Objects, Astronomical Journal, v. 127, p. 1736-1746