Ūkas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ūkas – tarpžvaigždinių dulkių, vandenilio dujų, helio dujų, plazmos ir kito jonizuotų dujų telkinys. Iš pradžių ūkas buvo bendras įvairių astronominių objektų pavadinimas, įskaitant galaktikas už Paukščių Tako ribų. Pavyzdžiui, Andromedos galaktika buvo vadinama Andromedos ūku, kol ją atrado kaip galaktiką Edwin Hubble. Ūkai dažniausiai būna žvaigždžių formavimosi regionuose.

NGC 604 emisinis ūkas, esantis už 2,7 mln. šviesmečių nuo Žemės

Tipai

Astronomijoje yra kelios ūkų klasifikacinės schemos. Paprastai skirstoma pagal šviesos pobūdį:

• emisinis ūkas – apšviestų jonizuotų dujų telkinys. Dažniausias emisinio ūko tipas sudarytas iš jonizuoto vandenilio (H II) srities. Kitas tipas yra burbulo formos planetiškasis ūkas, susidaręs mirusiai žvaigždei nusimetus apvalkalą, kurį jonizuoja likęs karštas branduolys. Ūko spektras yra linijinis.
• atspindžio ūkas – ūkas, atspindintis kitų žvaigždžių šviesą, nejonizuotas. Ūko spektras ištisinis.
• tamsusis ūkas – nešviečiantis ūkas, matomas, kai persidengia su kitu ūku. Ūko spektras absorbcinis.

Kita klasifikacinė schema yra grindžiama evoliucijos efektais. Išskiriami

• ikižvaigždiniai (HII sritys, atspindžio ir tamsieji ūkai)
• požvaigždiniai ūkai (planetiškieji ūkai, supernovos liekanos).

Supernovos liekana – ūkas, susidaręs iš supernovos sprogimo metu išmestos medžiagos. Priklausomai nuo supernovos tipo susidaro burbulo formos planetiškieji ūkai (I tipo) arba pilnaviduriai pluoštiniai ūkai – plerionai (I tipo).

Taip pat gali būti tokie specifinio tipo ūkai kaip Herbigo ir Haro ūkas arba (supantis Volfo-Rajė žvaigždes).