Hartungų spaustuvė

Hartungų spaustuvė – viena iš Karaliaučiaus spaustuvių, veikusi 1745–1934 m. Karaliaučiuje. 1805–1819 m. turėjo filialą Gumbinėje.

Spaustuvė XX a. pr.

Istorija

Priklausė vokiečių Hartungų šeimos dinastijai, nuo 1872 m. akcinei bendrovei „Hartungsche Zeitung laikraščio ir leidyklos spaustuvė“. Žymiausi savininkai: spaustuvės steigėjas J. H. Hartungas (1699–1756 m.), G. Lebrechtas (1747–1797 m.) ir G. F. Hartungas (1782–1849 m.) Jie turėjo karališkojo ir Karaliaučiaus universiteto spaustuvininko titulus. Juos 1850 m. Prūsijos valdžia atėmė už paramą .

Spaustuvę sudarė stereotipų ir litografijų skyriai, knygrišykla ir knygynas. Įmonėje buvo įsteigta leidykla. Hartungų spaustuvė – viena moderniausių ir pajėgiausių Mažosios Lietuvos spaustuvių. 1743 m. joje dirbo 20, 1828 m. – 23, 1840 m. – 28, 1890 m. – 135, 1920 m. – 148, 1933 m. apie 240 specialistų ir darbininkų. Hartungų spaustuvę likvidavo Vokietijos nacių valdžia.

Leidyba

Hartungų spaustuvė leido knygas visomis Rytų Prūsijos tautų, gretimų šalių ir senovės kalbomis. XVIII a. išspausdino apie 20 knygų latvių kalba Kuršui. Rusijos valdžiai uždraudus spaudą lotynišku raidynu, išleido po keletą knygų lietuvių kalba Didžiajai Lietuvai ir latvių kalba Latgalai. Mažajai Lietuvai lietuvių kalba išleido 367 knygas bei smulkiųjų spaudinių ir 1884 m. savaitraštį „Lietuviškas polytiškas laikraštis“. Čia leistuose laikraščiuose „Amts-Blatt der Königlichen Litthauischen Regierung“ (ėjo nuo 1811 m. ir „Intelligenz-Blatt für Litthauen“ (1812–1859 m. kai kurie tekstai buvo spausdinami ir lietuvių kalba.

Hartungai prekiavo lietuviškomis knygomis Mažojoje Lietuvoje, latviškomis – Kurše ir Livonijoje, vokiškas ir lietuviškas knygas pardavinėjo tarptautinėse knygų mugėse Leipcige. Gumbinėje Hartungų spaustuvė išspausdino Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III 1807 m. įsaką „Paliepimas dėl baudžiavos panaikinimo“.

Tarp Hartungų spaustuvės leidinių buvo svarbių lietuvių filologijos veikalų vokiečių kalba arba lygiagrečiai vokiečių kalba:

• Pilypas Ruigys. Lietuvių kalbos žodynas, 1747 m.
• Pilypas Ruigys. Lietuvių kalbos kilmės ir savybių tyrinėjimas, 1747 m.
• Pilypas Ruigys. Gramatika, 1747 m.
• . Gramatika, 1791 m.
• Kristijonas Donelaitis. Metai, pirmas leidimas, parengė Liudvikas Rėza, 1818 m.
• Kristijonas Donelaitis. Dainos, tautosakos rinkinys, 1852 m.
• Fridrichas Kuršaitis. Lietuvių kalbos tyrinėjimai, 2 d. 1843–1849 m.

Šaltiniai

1. Domas Kaunas. Hartungų spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 409 psl.