Hartmano viksva

Carex hartmanii
Hartmano viksva (Carex hartmanii )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Viksvuoliniai ( Cyperaceae) Gentis: Viksva ( Carex) Rūšis: Hartmano viksva ( Carex hartmanii)
Binomas
Carex hartmanii , 1935
Sinonimai
Carex buxbaumii auct. non Wahlenb Carex emasculata V.I.Krecz.
Varietetai ir formos
Carex buxbaumii var.australis Carex buxbaumii var.cylindrica Carex buxbaumii var.cylindrostachya Carex polygama var.heterostachya Carex buxbaumii var.macrostachya Carex buxbaumii f.heterostachya Carex buxbaumii f.macrostachya Carex hartmanii f.heterostachya Carex buxbaumii subsp.hartmanii Carex polygama subsp.hartmanii

Hartmano viksva (Carex hartmanii) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.

Morfologija

Daugiametis, pilkai žalias, retakeris, 30– 70 cm aukščio augalas, išauginantis ilgą, kietą, horizontaliai šlaiužiantį šakniastiebį. Stiebai stambūs, statūs, ploni, tribriauniai, žemiau žiedyno šiurkstūs, su kaštoniškai arba rausvai rudomis, belakštėmis, tinkliškai suskidusiomis makštimis pamate, ilgesnis už lapus. Lapai žali, standūs, statūs, plokšti, 2– 3 mm pločio, jų apatinė pusė skiauterėta, pakraštys šiurkštus, viršūnė smaili. Žiedynas – ilga varpa, susidedanti iš 3– 5 daugiažiedžių, retokų, viena nuo kitos atitolusių varpučių. Apatinis žiedynlapis stambus, toks pat kaip ir stiebiniai lapai, šiurkščiais pakraščiais, lygus su žiedynu arba už jį trumpesnis. Visos varputės, išskyrus viršūninę, piestelinės. Viršūninė varputė ginekandrinė, stati, siaurai cilindriška arba pailgai kiaušiniška, 1,5– 3,5 (4) cm ilgio, su 3– 8 kuokeliniais žiedais apačioje; jos pamate neretai yra 2– 3 trumpos, 0,6– 1,5 cm ilgio ir 3– 5 mm pločio, cilindriškos, bekotės arba trumpakotės piestelinės varputės. Likusios piestelinės varputės ilgesnės (2– 4 cm ilgio) ir platesnės (4– 6 mm pločio), cilindriškos, kotuotos, daugiau ar mažiau viena nuo kitos nutolusios. Viršūninės varputės viršutinėje dalyje žiedai piesteliniai (todėl vaisiams atsiradus virsšunė būna storesnė). Viršūninėje žiedyno varputėje tik kuokeliniai žiedai. Šoninės varputės 3– 5, retai 2, viena ar dvi šoninės varputės labai arti viršūnės. Pažiedės plačiai lencetiškos, rausvai rudos, su šviesiu ruoželiu ir žalsva gysla per vidurį; jų viršūnė gana staigiai akuotiškai nusmailėjusi; varpučiu viršūnėje jos tokio pat ilgio, kaip ir maišeliai arba net dar trumpesnės, o į apačią tampa vis ilgesnės ir pamate jų ilgis, įskaitant ir akuotiška viršūnė, gerokai viršija maišelių ilgį. Maišeliai plėvėtesni, eliptiški, iš pradžių plokšti, vėliau neryškiai tribriauniai, 2,5– 3 mm ilgio, 1,5– 2 mm pločio, pilkai žali, paskui truputį paruduoja, su 5– 6 plonomis, bet aiškiomis gyslomis, viršūnėje staigiai užsibaigia trumpu, dvidančiu snapeliu; danteliai tiesūs, statūs išėma tamsiai apkraštuota, siaura. Vaisiai kiaušiniski, 1,8– 2 mm ilgio ir 1,2– 1,5 mm pločio, aštriai tribriauniai, bukomis viršūnėmis, kotuoti, šviesiai rusvi.

Žydi balandžio ir gegužės mėn. ; geofitas.

Augavietės

Auga drėgnose pievose, žemapelkėse, taip pat lapuočių miškuose ir krūmuose. Apyretė, išskyrus šiauriniuose rajonuose.

Paplitimas Lietuvoje: gana dažnai šiaurinėje šalies dalyje, einant į pietus retėja. Anksčiau nebuvo skiriamas nuo pievinės viksvos. Visi esami herbariniai egzemplioriai klaidingai priskirti lot. Carex buxbaumii Wahlnb. Taigi Lietuvoje vyrauja Carex hartmani Cajander, o ne Carex buxbaumii Wahlnb. Apie pastarosios rūšies augimą Lietuvoje kol kas patikimų duomenų nėra.

Bendras paplitimas: Vakarų ir Vidurio Europa, europinės Rusijos dalies vakarų ir vidurio rajonai, Kaukazas, Vakarų Sibiras, šiaurinė Vidurinės Azijos dalis. Priklauso eurazinam floros elementui.

Literatūra

Vikiteka: Hartmano viksva – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
• V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.