Harisa arab هريسة harīsa Magrebo virtuvėje paplitęs aštrus gaminamas iš raudonųjų pipirų ir kitų prieskonių Jis plačiai

Harisa (arab. هريسة = harīsa) – Magrebo virtuvėje paplitęs aštrus , gaminamas iš raudonųjų pipirų ir kitų prieskonių. Jis plačiai naudojamas Tunise, Alžyre, Libijoje, Maroke.

Terminas kildinamas iš arabiško arab. هرس = harasa, reiškiančio „grūsti, smulkinti“. Ruošant patiekalą specialioje piestoje mehraz yra sugrūdami pakepinti raudonieji pipirai, česnakas, kmynas, kalendra, kuminas, kurie sumaišomi su alyvų aliejumi. Po to harisa gali būti ilgai saugojama sandariai uždarytuose induose. Harisa naudojama gardinti troškinius, sriubas, kuskusą, , , marinuoti mėsą, žuvį ir daržoves.

Tuniso harisa

Harisa, žinios, įgūdžiai, kulinarinė ir socialinė praktika
Nematerialusis pasaulio paveldas

Tunisietiška harisa lėkštėje
Vieta	Tunisas
Regionas**	AST
Įrašas	2022
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	HarisaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Nors harisa naudojama visose Magrebo šalyse, Tunisas yra pagrindinis jos gamintojas. Manoma, kad patiekalas galėjo susiformuoti XVI a., po to, kai 1535 m. Ispanija užvaldė Tunisą ir taip perdavė iš Amerikos atvežtus raudonuosius pipirus. Maišantis skirtingoms kulinarinėms įtakoms sukurta harisa, kuri tapo svarbiausiu Tuniso pagardu, ar net nacionaliniu Tuniso pagardu.

Amerikoje domestikuotas raudonasis pipiras stipriai pakeitė ne tik vietos mitybos tradicijas, bet ir žemdirbystės kultūrą. Tradiciškai auginant pipirus yra laikomasi žemdirbystės kalendoriaus, vengiama sėti „nelaimingomis“ dienomis. Derlius dažniausiai nuimamas kolektyviškai, po to pipirai džiovinami, rankomis išimamos sėklos, grūdami piestoje. Gaminant harisą ypač vertinami Nabulio ir Gabeso apylinkėse užauginti pipirai. Į tunisietišką harisą dažnai papildomai dedami (arab. بقلوطي = baqlūṭī) pipirai, kilę iš apylinkių.

Dėl savo svarbos Tuniso kultūroje 2022 m. harisa buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.

Nuorodos

Jose (2016-07-22). „The Story of Harissa“. Belazu Ingredient Company.
@NatGeoUK (2019-08-16). „Breaking bread: coastal cuisine and family feasts in Tunisia“. National Geographic.
Linda Civitello (2011). Cuisine and Culture: A History of Food and People. John Wiley & Sons. p. 244.
Jessica B. Harris (1998). The Africa Cookbook: Tastes of a Continent. Simon and Schuster. p. 137. .
Harissa, knowledge, skills and culinary and social practices

Panašūs pagardai

[1] Jose (2016-07-22). „The Story of Harissa“. Belazu Ingredient Company.

[2] @NatGeoUK (2019-08-16). „Breaking bread: coastal cuisine and family feasts in Tunisia“. National Geographic.

[3] Linda Civitello (2011). Cuisine and Culture: A History of Food and People. John Wiley & Sons. p. 244.

[4] Jessica B. Harris (1998). The Africa Cookbook: Tastes of a Continent. Simon and Schuster. p. 137. .

[5] Harissa, knowledge, skills and culinary and social practices