Cuminum cyminumKmyninis kuminas Cuminum cyminum Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Mag

Cuminum cyminum

Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Šeima:	Salieriniai ( Apiaceae)
Gentis:	( Cuminum)
Rūšis:	Kmyninis kuminas ( Cuminum cyminum)

Kmyninis kuminas (Cuminum cyminum) – salierinių (Apiaceae) šeimos prieskoninių augalų rūšis.

Tai vienametė, iki 70 cm aukščio žolė. Lapai 2–3 kartus plunksniškai suskaldyti, lapų skiltys siūliškos. Žiedai susitelkę šakų viršūnėse į sudėtinius skėčius. Vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas iš 2 vaisiukų. Vaisiai pailgai kiaušiniški, panašūs į kmynų, bet apaugę šiurkščiais šereliais arba plaukeliais.

Kuminas kilęs greičiausiai iš Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir Levanto. Kaip prieskonis naudojamas tūkstantmečius. Kumino sėklų rasta VI tūkstantmečio pr. m. e. archeologinėje vietoje (Izraelis), taip pat atliekant kasinėjimus Egipto Naujosios karalystės,Senovės Sirijos, Mikėnų archeologinėse vietovėse. Kuminas plačiai naudotas senovės romėnų virtuvėje, populiarus indų, persų, kinų, Šiaurės Afrikos, Meksikos ir kt. virtuvėse.

Stipriai kvepiantys kumino vaisiai, kuriuose susikaupia 2,5–4 % eterinių aliejų, naudojami kaip mėsos ir jos gaminių (dažniausiai dešrų) prieskoniai. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje. Liaudies medicinoje vaisiai vartojami virškinimo sutrikimams gydyti.

Pagrindiniai kumino tiekėjai pasaulyje: Indija (~70 % eksporto), Sirija, Turkija, JAE, Iranas.

Augalo požymiai
Kumino sėklos
Maltas kuminas Sirakūzų turguje

Šaltiniai

Vikiteka: Kmyninis kuminas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Zigmantas Gudžinskas. Kuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Zohary D, Hopf M (2000). Domestication of plants in the Old World (first ed.). Oxford: Oxford University Press. p. 206.
Kislev, Mordechai E.; Hartmann, Anat; Galili, Ehud (1 September 2004). „Archaeobotanical and archaeoentomological evidence from a well at Atlit-Yam indicates colder, more humid climate on the Israeli coast during the PPNC period“. Journal of Archaeological Science. 31 (9): 1301–1310.
Nabhan GP (2014). Cumin, Camels, and Caravans: A Spice Odyssey. Univ of California Press. p. 234.
Castleden, Rodney, Minoans: Life in Bronze Age Crete, Routledge, London & New York, 1990, p.52.
„Cumin: The Ancient Spice That’s Traveled The Globe“. KPBS Public Media.
Cumin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
Rahman, Azad; Akbar, Delwar; Surya, Bhattarai; et al. „Market Analysis of Cumin Seed“. crcna.com.au.

[1] Zigmantas Gudžinskas. Kuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[2] Zohary D, Hopf M (2000). Domestication of plants in the Old World (first ed.). Oxford: Oxford University Press. p. 206.

[3] Kislev, Mordechai E.; Hartmann, Anat; Galili, Ehud (1 September 2004). „Archaeobotanical and archaeoentomological evidence from a well at Atlit-Yam indicates colder, more humid climate on the Israeli coast during the PPNC period“. Journal of Archaeological Science. 31 (9): 1301–1310.

[4] Nabhan GP (2014). Cumin, Camels, and Caravans: A Spice Odyssey. Univ of California Press. p. 234.

[5] Castleden, Rodney, Minoans: Life in Bronze Age Crete, Routledge, London & New York, 1990, p.52.

[6] „Cumin: The Ancient Spice That’s Traveled The Globe“. KPBS Public Media.

[7] Cumin. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[8] Rahman, Azad; Akbar, Delwar; Surya, Bhattarai; et al. „Market Analysis of Cumin Seed“. crcna.com.au.