Haitiečiai

Haitiečiai
Haitiečių šeima iš kaimiškos vietovės
Gyventojų skaičius	~13 mln.
Populiacija šalyse	Haitis: 10 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,9 mln.  Dominikos Respublika: 0,8 mln.  Kuba: 0,3 mln.  Brazilija: 0,15 mln.  Prancūzija: 0,09 mln.
Kalba (-os)	Haičio kreolų, prancūzų
Religijos	krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), vudu
Giminingos etninės grupės	kiti karibiečiai (ypač gvianiečiai, , ir kt.), afroamerikiečiai (ypač Luizianos), afrikiečiai (eviai, jorubai, kongai ir kt.)
Vikiteka:	Haitiečiai

Haitiečiai (pranc. haïtiens, kreol. ayisyen) – karibiečių tauta, susiklosčiusi Espanjolos salos vakaruose, Haičio valstybėje. Populiacija apie 13 mln. žmonių. Be Haičio, dar gyvena išeivijoje JAV, Dominikos Respublikoje, Kuboje, Brazilijoje, Prancūzijoje ir kitur. Rasiškai – didžioji dauguma (~90 %) juodaodžiai, kiti daugiausia mulatai. Šneka Haičio kreolų kalba (prancūzų k. kreolinė atmaina). Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (katalikai, taip pat yra anglikonų, adventistų, sekmininkų, baptistų ir kt.), tačiau labai paplitęs religinis sinkretizmas, afrikietiška magija (haitiečių vudu).

Juodaodžiai XVII–XVIII a. į Haitį prancūzų gabenti darbams plantacijose iš Vakarų Afrikos. Vykstant kovai dėl Haičio nepriklausomybės (1791–1804 m.) dauguma baltųjų šalį turėjo apleisti arba buvo nužudyti. 1804 m. Haitis tapo pirmąja Lotynų Amerikos valstybe, paskelbusia nepriklausomybę, pradėjo klostytis haitiečių tauta. Iškilo tautinė šviesuomenė, atsirado profesinė kultūra.

Pagrindiniai verslai – žemės ūkis (kavos, cukranendrių, sizalio auginimas), amatai (medžio drožyba, ), pramonė (maisto, lengvoji, kasybos), paslaugos (ypač turizmas). Būdinga valstietiškų talkų praktika (kumbit) vokiant laukus ar tiesiant drėkinimo kanalus; talkose dalyvauja tik vyrai.

Tradicinis haitiečių būstas vienos patalpos, iš molio ir šiaudų mišinio sienų, padengtų plonu smėlio ir smiltainio sluoksniu. Ties išorine siena dažnai įrengiama galerija. Namas paprastai dažomas rožine, balta ar žydra spalva, išorinės sienos išpuošiamos raštais.

Vyrų apranga pietų Europos pobūdžio, bet nenešioja sombrerų, būdingų visai Lotynų Amerikai. Moterys plaukus susisuka į margaspalvius .

Virtuvės pagrindą sudaro jamsai, batatai, kukurūzai, mangai. Mėsą, pieną, kiaušinius valgo dažniau per šventes.

Haitiečių muzikoje, žodinėje liaudies tradicijoje, šokiuose labai ryškus Vakarų Afrikos kultūrinis paveldas. Ypač naudojami įvairių dydžių ir garsumo būgnai. Populiari pramoga – .

• Mišrios kilmės haitietis („marabu“)
• Haitiečių vaikai
• Vudu apeigų pristatymas
• Gagos šokėjai

Šaltiniai

1. Гаитийцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.